Artėjant potvyniui – įspėjimas Kauno rajono gyventojams: pareigūnai jau vaikšto po namus

Kauno rajone stiprinamas pasirengimas galimiems potvyniams – aplinkosaugininkai pradėjo konsultuoti gyventojus vietoje ir ragina nedelsti ir imtis prevencinių veiksmų. Specialistai perspėja, kad netvarkingi nuotekų tinklai ar rezervuarai stichijos metu gali tapti rimta grėsme ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šiuo metu lankosi Kauno rajono gyvenvietėse ir tiesiogiai konsultuoja gyventojus apie potvynių riziką. Pasak jų, pagrindinis tikslas – padėti žmonėms iš anksto pasiruošti galimam vandens lygio kilimui ir sumažinti galimus padarinius.

Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema potvynio metu tampa neprižiūrėti nuotekų tinklai, rezervuarai ar valymo įrenginiai. Esant dideliam vandens kiekiui jie gali neatlaikyti apkrovos ir išsilieti į aplinką, užteršdami paviršinius bei požeminius vandenis, dirvožemį, o kartu sukeldami pavojų žmonių sveikatai.

Aplinkosaugininkai rekomenduoja nedelsti ir atlikti pagrindinius patikrinimus:

Departamento specialistai yra parengę ir informacines atmintines apie nuotekų sistemų eksploatavimą bei priežiūrą. Gyventojai, turintys klausimų, gali kreiptis konsultacijų telefonu ar el. paštu.

Šios konsultacijos vyksta ne atsitiktinai. Dar vasario pradžioje portalas „Delfi“ skelbė, kad Kauno rajone realiai ruošiamasi galimam potvyniui, kuris pirmiausia galėtų smogti Neries pakrantėje esančioms Domeikavos ir Lapių seniūnijoms. Savivaldybė jau yra numačiusi evakuacijos planus, o prasidėjus stichijai kelius į užlietas teritorijas saugotų policijos pareigūnai.

Preliminariais skaičiavimais, potvynis gali tiesiogiai paliesti apie 300 gyventojų, o rizikos zonoje iš viso gyvena maždaug 2,5 tūkst. žmonių. Evakuacijos atveju žmonės būtų laikinai apgyvendinami seniūnijų patalpose, kur paruoštos sulankstomos lovos, numatytas maitinimas ir medicininė pagalba.

Papildomą nerimą kelia ir infrastruktūros projektai – pavyzdžiui, naujo tilto per Nemuną statybos Kaune. Dėl jų susiaurėjus upės vagai, specialistai atidžiai stebi vandens lygį ir ledo sangrūdų judėjimą.

Statytojai teigia pasiruošę ekstremalioms situacijoms ir tikina, kad konstrukcijos atitinka saugumo reikalavimus.

Potvynių grėsmė šiose vietovėse nėra teorinė. 2010-aisiais staiga patvinusi Neris užliejo apie 80 sodybų, o nuostoliai viršijo 600 tūkst. eurų. Vanduo kilo taip sparčiai, kad kai kuriems gyventojams teko gelbėtis skubiai palikus namus, nespėjus net išgelbėti automobilių.

Po tos nelaimės buvo parengtas apsauginio pylimo projektas, jam net rasta apie 1,3 mln. eurų finansavimas, tačiau statybos taip ir neprasidėjo – dalis gyventojų tam pasipriešino.

Pastaruoju metu, artėjant naujam potvynių sezonui, ši istorija vėl prisimenama, o kai kurie vietos gyventojai svarsto teisinius veiksmus prieš pylimo statybai prieštaravusius kaimynus.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pabrėžia, kad potvynių mastą nuspėti sudėtinga – viskas priklausys nuo oro sąlygų ir to, kaip greitai kils temperatūra bei pajudės ledai. Tačiau pasirengimas iš anksto gali smarkiai sumažinti žalą.

Todėl gyventojai raginami nedelsti ir jau dabar patikrinti savo nuotekų sistemas bei infrastruktūrą.

Specialistų teigimu, būtent tokios, iš pirmo žvilgsnio paprastos priemonės dažnai lemia, ar potvynis taps tik laikinu nepatogumu, ar rimta ekologine ir finansine nelaime.