Kauno rajonas ruošiasi potvyniui: prasidėjus evakuacijai kelius užtvers policijos pareigūnai

Prasidėjus potvyniui stichija pirmiausia smogs šalia Kauno, Neries pakrantėje įsikūrusioms Domeikavos ir Lapių seniūnijų gyvenvietėms. Kauno rajono savivaldybė jau numatė, kur iš apsemtų namų bus evakuojami žmonės, o prasidėjus potvyniui kelius į užlietas teritorijas saugos policijos pareigūnai.

Potvyniui ruošiasi ir Kaune tiltą per Nemuną statanti bendrovė, padėtį susiaurėjusioje upės vagoje stebi specialistų grupė, rengiamasi mechaniškai trupinti ledų sangrūdas. Potvynio kartą jau nusiaubtoje Radikių gyvenvietėje verda aistros, gyventojai dalinasi idėja paduoti į teismą kaimynus, kurie priešinosi apsauginio pylimo statyboms.

Kauno pakraštyje, Neries pakrantėje gyvenantys žmonės jau susitaikė su neišvengiama lemtimi: atšilus orams ir pajudėjus ledo lytims bus sulaukta potvynio.

Kokie bus jo mastai, hidrologai dar nedrįsta prognozuoti. Viskas priklausys nuo oro sąlygų, ar temperatūra kils iš lėto ir palaipsniui, ar staiga.

Kauno rajono savivaldybės atstovai minėjo, kad nemažai nerimo kelia šiuo metu Kaune vykstančios naujo tilto per Nemuną statybos. Dėl jų dviem trečdaliais susiaurinta upės vaga, vanduo teka siaurame ruože, o jame įrengtos statomo tilto perdangą laikančios laikinos metalinės konstrukcijos. Jos neišvengiamai tapo kliūtimi ledo lytims, svarstoma, ar konstrukcijos atlaikys milžinišką ledo spaudimą.

Tiltą statančios bendrovės „Autokausta keliai“ direktorius Justinas Jasiulevičius portalui „Delfi“ teigė, kad pasiruošta įvairiems scenarijams.

„Informuojame, kad esamos naujos konstrukcijos įrengtos pagal projektą ir pilnai atitinka saugumo ir stiprumo reikalavimus.

Norime nuraminti, kad mūsų specialistai skiria papildomą dėmesį šio, visam miestui aktualaus, objekto saugumui užtikrinti.

Tikimės, kad neprireiks, bet esame pasiruošę ekstremalių situacijų planą, specialistai nuolat stebi hidrologinį vandens lygį ir yra sudaryta komanda, kuri, reikalui esant, atliks visus būtinus veiksmus saugumui užtikrinti“, – teigė J. Jasiulevičius.

Laukiant potvynio Kauno rajone vyksta pasiruošimas gyventojų evakuacijai iš užtvindytų teritorijų. Preliminariais skaičiavimais, potvynio neišvengs apie 300 žmonių, iš viso į pavojaus zoną patenka apie 2,5 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė minėjo, kad žmones planuojama gabenti autobusais ir laikinai apgyvendinti seniūnijos laisvalaikio salėje, jau turima užtektinai sulankstomų lovų, bus organizuojamas gyventojų maitinimas, pasirūpinta karštais gėrimais, bus teikiama medicininė pagalba.

Pasak L. Mišeikienės, į savivaldybės siūlomas patalpas evakuosis tik dalis gyventojų, kiti apsistos pas gimines ar draugus.

Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra minėjo, kad prasidėjus evakuacijai vietoje dirbs tiek jo kolegos, tiek ir policijos pareigūnai.

Policininkai turės ne tik užtikrinti viešąją tvarką, bet ir saugoti vandenyje ir virš jo atsidūrusį gyventojų turtą, prižiūrėti, kad ištuštėjusių gyvenviečių nenusiaubtų vagys.

„Mums buvo išdalintos anketos, jose reikėjo nurodyti, kiek žmonių gyvena, kiek esama senyvo amžiaus ar sergančių artimųjų. Šie duomenys kaupiami seniūnijoje, ruošiamasi įvairiems scenarijams“, – portalui „Delfi“ sakė bene labiausiai nuo potvynio nukentėsiančių Radikių ir Salių seniūnaitis Arūnas Puidokas.

Radikiai ir Saliai nuo potvynio smarkiai nukentėjo 2010 metais, staiga patvinusi Neris užliejo 80 sodybų, nuostoliai siekė per 600 tūkst. eurų.

Tąkart vanduo kilo taip greitai, kai kurie žmonės turėjo gelbėtis pakilę iš lovų ir pasiėmę tik būtiniausius daiktus, kai kurie jų nespėjo išgelbėti automobilių, šie atsidūrė po vandeniu.

Jau tada tapo aišku, potvyniai kartosis, nuo jų gali apsaugoti tik pylimas. Kauno rajono savivaldybė parengė projektą, pylimo statyboms rasta apie 1,3 mln. eurų, tačiau jis taip ir nebuvo pradėtas statyti.

Apsauginis pylimas nepatiko kai kuriems vietos gyventojams, šie tikino, kad jis būsiąs negražus, užstosiantis vaizdą į upę.

Ši istorija, kai gavus pinigų pylimo statybai dėl gyventojų pasipriešinimo jis taip ir neiškilo, prisiminta šiomis dienomis, su nerimu laukiant vėl smogsiančios stichijos.

„Delfi“ žiniomis, po vandeniu atsidursiančių kaimų gyventojai dalinasi idėja į teismą paduoti tuos savo kaimynus, kurie priešinosi apsauginio pylimo statybai.