Rekordiškai šaltas sausis gali baigtis ledonešiu ir dideliais pavasariniais potvyniais

„Pastarosios trys savaitės buvo šaltos. Jau dabar aišku, kad sausis taps vienu šalčiausių šiame amžiuje (nusileisdamas tik 2010 m. sausiui) ir gal netgi pateks į TOP 10 šalčiausių sausių nuo pat 1961 metų, kuomet pradėti šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai Lietuvoje“, – puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pažymėjo meteorologas Gytis Valaika.

Specialisto teigimu, jau galima nusiteikti, kad atėjus orų atšilimui, o toks, anot jo, tikėtinas jau kitą savaitę, gali prasidėti įspūdingas ledonešis, formuotis ledo sangrūdos ir pasitaikyti ilgokai neregėtas didesnis potvynis.

„Viskas priklausys kaip stipriai atšils, kaip ilgai tai tęsis, ar naktimis bent truputį pašals, ar per atšilimą lis ir t. t. Žodžiu, daug nežinomųjų. Arba kaip dabar pasaulyje populiaru sakyti, , gal pas kažką į svečius (nekviestas) bent keletui dienų užsuks ponas vanduo.

matysim kokios kortos sukris“, – dalijosi G. Valaika.

Apie potvynių riziką prabilo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Kaip ketvirtadienį dalijosi specialistai, dėl itin šalto sausio, pavasariniai potvyniai šiais metais taip pat gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/22/mokslas-ir-it/mokslininkai-ispeja-per-artimiausius-20-metu-lietuvos-upese-sulauksime-simtmecio-potvyniu/

„Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto, pagal galimybes, tam pasiruošti.

Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei viskam tirpstant kils potvynis“, – įspėja sinoptikai.

Kaip „Orai ir klimatas Lietuvoje“ tarnybai antrino G. Valaika, gamta gali neblogai ištestuoti visus, per pastarąjį dešimtmetį pamažu įžengusius į jos teritoriją.

„Nusiteikti reikėtų netikėtumams: gal kažką upių ledas tik truputį patarkuos

Neslėpsiu, bet įdomiausia situacija gali būti Kaune, nors rizikų yra ir kitur. Problema - žmonės greitai pamiršta kur yra vandens valdos ir todėl ne visada deramai atsižvelgia į tai, kas buvę praeityje“, – dalijosi meteorologas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dar antradienį dalijosi perspėjimu, kad Neryje tarp Kauno ir Jonavos susidariusi ledo danga su properšomis.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/20/gamta/sinoptikai-neryje-kemsasi-ledas-del-to-kyla-vandens-lygis-ties-jonava/

„Šiuo metu Neryje ties Jonava stebimas vandens lygio kilimas, tačiau ties Kaunu vandens lygis išlieka stabilus. Tikėtina, kad Neryje tarp Jonavos ir Kauno susiformavo ledo sankamšos, kurioms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.

Perspėjame Kauno r. (Salių, Radikių, Ginėnų gyvenviečių) gyventojus imtis visų priemonių išvengti galimų potvynio sukeliamų padarinių!“, – skelbia meteorologai.

Naujausius vandens lygių (bei temperatūros) matavimų duomenis rasite čia.

Tiesa, kaip portalui LRT.lt pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas, Neryje šiuo metu yra ramu, nes spaudžia šaltukas, tačiau situacija yra nuolatos stebima.

„Mums tai labai aktualu, nes šalčiai laikosi. Mes atliekame monitoringą, šiandien atlikta Neries upės žvalgyba siekiant įvertinti galimą potvynio grėsmę dėl ledonešio. Neries lygis pakitęs nežymiai, stebimas apie 30 centimetrų nuslūgimas, properšų tarp Kauno ir Lapių nepastebėta, ledo lytys sušalę vientisai. Ties Radikių kaimu stebimos apie 1 metro aukščio ledų sangrūdos“, – LRT.lt pasakojo jis.

Tuo tarpu LRT.lt kalbinti Kauno rajono gyventojai nuogąstauja, kad potvynis gali būti itin didelis ir galingas, nes dėl tilto statybų Kaune susiaurėjo upės vaga.

Ledonešiu vadinamas ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį. Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų, skelbia meteo.lt.

Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Pažymima, jog susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.

Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.

Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui. Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.

Trečiadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) įvyko strateginio lygmens tarpinstitucinis susitikimas, skirtas aptarti potvynių rizikas Lietuvoje, išankstinį pasiruošimą, veiksmų koordinavimą ir institucijų bendradarbiavimą, skelbiama departamento pranešime žiniasklaidai.

Nurodoma, jog susitikimo metu aptarta esama hidrologinė situacija, galimi raidos scenarijai ir gyventojų informavimo bei pasirengimo priemonės.

Anot PAGD, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šiuo metu, kol laikosi šalčiai, staigių ar netikėtų pokyčių šalies upėse ar kituose vandens telkiniuose nenumato.

„Situacija kai kuriose vietose yra sudėtinga, tačiau ji nuolat stebima ir analizuojama. Pasikeitus situacijai, visuomenė būtų nedelsiant informuota oficialiais kanalais“, – tikina PAGD.

Pranešime pažymima, jog rizikos zonoje esančių savivaldybių atstovai nuosekliai bendrauja su vietos bendruomenėmis ir nuolat atnaujina aktualią informaciją, o kilus klausimams, savivaldybės konsultuojasi su civilinės saugos sistemos pajėgomis.

„Artimiausiu metu planuojama parengti teritorinį potvynių rizikų atvaizdavimą žemėlapyje. Taip pat numatoma surengti bendras institucijų pratybas, modeliuojant situacijos valdymą, – rašoma pranešime. – Ugniagesiai gelbėtojai, esant poreikiui, yra pasirengę reaguoti ir suteikti pagalbą rizikos zonose esantiems gyventojams“.

Departamentas gyventojus ragina išlikti ramiais, sekti oficialią informaciją ir pasinaudoti rekomendacijomis kaip iš anksto pasiruošti galimam potvyniui.

„Pasiruošimas galimam potvyniui yra normalus, nuoseklus ir praktinis sprendimas“, – pažymi PAGD.

– patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
– neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę ir kt.).

– ilgai negendančiais maisto produktais;
– reikalingais medikamentais;
– geriamuoju vandeniu;
– degtukais, žvakėmis, žibintais, malkomis;
– mobiliuoju telefonu ir atsarginiais maitinimo elementais.

– paruoškite paaukštinimus gyvuliams ir baldams;
– izoliuokite elektros laidus, kad būtų išvengta trumpojo jungimo;
– iš rūsių išneškite maisto atsargas, daržoves ir vertingus daiktus;
– lengvesnius daiktus perkelkite į viršutinius aukštus ar pastoges;
– užsandarinkite šulinius, kad nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
– apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių;
– pažymėkite privažiavimus nuo pagrindinio kelio;
– išvežkite iš užliejamų vietų trąšas ir pesticidus;
– patikrinkite, kad ūkiniuose pastatuose neliktų atvirų teršalų;
– užsandarinkite naftos produktų saugyklas;
– sutvirtinkite konstrukcijas ir apsaugokite įrenginius nuo korozijos;
– apsvarstykite gyvybės ir turto draudimą.

„Šie patarimai skirti išankstiniam pasiruošimui galimam potvyniui. Jei situacija keistųsi, atitinkamos visuomenės grupės būtų informuotos apie tolimesnius veiksmus ir sprendimus.

Skirtingų institucijų pasiruošimą, reikalui esant, reaguoti koordinuoja sušaukti savivaldybių operacijų centrai. Artimiausiu metu operacijų centrų susitikimai, aptarti galimas potvynio grėsmes, įvyks ir kituose rizikos teritorijoje esančiose savivaldybėse“– nurodo departamentas.

Daugiau rekomendacijų kaip pasiruošti rasite čia.