Nerimas upių pakrantėse: gyventojai pasigedo aiškumo dėl draudimo

Prie didžiųjų upių įsikūrusiems kauniečiams ši žiema atnešė ir papildomą galvos skausmą. Nuo sausio vyraujanti šalta oro temperatūra ir gausus sniegas sukėlė nemažai nerimo dėl neišvengiamo potvynio, o kai kuriems upių pakrančių gyventojams papildomo streso ir net apmaudo bangą kelia ir neaiškumas dėl būsto draudimo. Situaciją pakomentavo „Lietuvos draudimas“.

Vasario pradžioje su naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija susisiekė moteris, norėjusi pasidalinti savo patirtimi. Ji vylėsi, kad šiuo metu tai gali būti aktualu ir kitiems gyventojams, savo gyvenimą kuriantiems upės pakrantėje ir apsidraudusiems būstą.

„Mano būstas yra draustas AB „Lietuvos draudimas“, paskambinus draudimo agentei paaiškėjo, kad potvynio atveju draudimas negalioja“, – savo laišką pradėjo kaunietė.

Skaitytojos teigimu, prieš apdraudžiant būstą, ši situacija – galimas potvynis – su draudimo agente buvo aptarta. Moteris laiške nurodė, kad agentės buvo patikinta, jog draudimas galios, nes „pasikeitė potvynio zonų žemėlapis“.

„Pradžioje agentė neigė, kad buvo toks pokalbis, tačiau vėliau perklausė įrašus ir pripažino kad tokia kalba buvo“, – dalijosi moteris.

„Tiesa, potvynio zonų žemėlapis buvo atnaujintas prasidėjus kalboms apie galimą potvynį, tačiau draudimo kompanija nepasivargino informuoti klientų, kad jei eigoje keičiasi potvynio zonų žemėlapiai, keičiasi ir draudimo sąlygos“, – apmaudą liejo skaitytoja, pažymėdama tai, jog draudžiant būstą nebuvo informuota apie draudimo sąlygų pokyčius keičiantis potvynio zonų žemėlapiui.

„Lietuvos draudimo“ Komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentuodamas šią situaciją pirmiausia akcentavo, kad komentuoti individualius draudimo atvejus yra sudėtinga.

„Mums nežinoma esminė informacija apie tikslų draudžiamo turto adresą, sutarties sudarymo datą, būdą, kuriuo buvo įsigytas draudimas, ir panašiai. Tokiu atveju neturime jokios galimybės patikrinti klientų išsakytos informacijos, ją patvirtinant arba paneigiant“, – tikino S. Abraškevičius.

Jis paaiškino, kad būsto draudimo sutartys sudaromos sutartyje nurodytam draudimo laikotarpiui pagal tuo metu galiojančias būsto draudimo taisykles. Potvynio rizika ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžti šiose taisyklėse bei sutartyje.

„Šiuo atveju labai svarbu pabrėžti, kad potvynio tikimybė vertinama pagal sutarties sudarymo dienos duomenis, taigi galimas potvynių grėsmės žemėlapių pasikeitimas nedaro įtakos jau sudarytoms sutartims“, – patikino S. Abraškevičius.

„Lietuvos draudimo“ atstovas portalą patikino, kad tokiu atveju, jei keičiasi draudimo sąlygos, draudėjai yra informuojami kiekvieną kartą iki sudarant ar pratęsiant draudimo sutartį.

„Informacija pateikiama raštu, draudimo taisyklėse, draudimo liudijime, draudimo produkto informaciniame dokumente. Papildomai apie nedraudžiamuosius įvykius (taip pat ir potvynio rizikos išimtis) klientus informuojame draudimo produkto informaciniame dokumente, bei nuo 2025.03.31 – sutartyse“, – paaiškino S. Abraškevičius.

Ant jo, upės potvynio rizikos tikimybė – kone vienintelė iš visų gamtos stichijų Lietuvoje, kurią specialistai konkrečioje lokacijoje gali gana tiksliai apskaičiuoti. Būtent šie duomenys ir pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapyje.

Lietuvos teritorijos, kuriose potvynio tikimybė viršija 10 proc., laikomos realios ir prognozuojamos potvynio rizikos zonomis. Tai, pasak S. Abraškevičiaus, reiškia, kad tokioms vietovėms būdingos faktinės sąlygos kilti potvyniui: dėl upių vandens lygio, vagos formos, krantų ir reljefo.

„Potvyniai tokiose teritorijose nėra netikėti – tai periodiškai pasikartojantis reiškinys“, – aiškino jis.

Komunikacijos vadovas pažymi, kad pagal savo sąrangą, draudimas visų pirma skirtas situacijoms, kurių žmogus negali numatyti ar kontroliuoti – draudimas atlygina žalą, patirtą dėl staigaus ir netikėto įvykio.

„Tuo tarpu potvyniai tam tikrose teritorijose yra pasikartojantis ir iš anksto prognozuojamas reiškinys. Nuo kitų rizikų, tokių kaip gaisras, vagystė, audra ar kiti įvykiai, potvynių teritorijose esantis turtas draudžiamas įprasta tvarka“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Jis pabrėžė, kad potvynio zonas nustato ne draudimo bendrovės, tačiau specifiškai šioje srityje dirbantys mokslininkai, kurių kompetencijos – akademiškai pripažintos.

„Potvynių žemėlapiai ateityje irgi gali keistis ir prieš sudarydami sutartį klientai turi galimybę viešai pasitikrinti oficialiame Aplinkos ministerijos tinklapyje, kad įsivertintų savo būsto esamą situaciją. Draudimo rinkoje yra įprasta nedrausti teritorijų, kuriose potvynis yra laikomas numatomu stichiniu reiškiniu“, – akcentavo S. Abraškevičius.

Anot jo, „Lietuvos draudimas“ aktualią informaciją ir prevencinius patarimus, kaip rūpintis savo turtu (pasiruošti šalčiams, audroms ar kitoms stichijoms, kaip apsisaugoti potvynio atvejais ir pan.), savo klientams teikia viso būsto draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

Kiek anksčiau skelbtame pranešime „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus dalijosi, kad būtent dėl tikimybių apskaičiavimo potvynio rizika vertinama kitaip, nei dauguma kitų stichinių reiškinių. Anot jo, statydami ar pirkdami būstą konkrečioje lokacijoje gyventojai šią informaciją turi galimybę pasitikrinti iš anksto.

„Kylant realiam potvynio pavojui, kad sumažintų žalą ir apsaugotų sveikatą, gyventojams rekomenduojama imtis prevencinių veiksmų dar prieš prasidedant potvyniui: turėti reikalingų maisto ir vandens atsargų, pasirūpinti alternatyviu apšvietimu, turėti pilnai įkrautas ryšio priemones, o elektrinius prietaisus išjungti ir apsaugoti nuo vandens poveikio“, − patarė M. Norkus.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad vandeniui semiant patalpas, jose nebeturėtų būti likę daiktų, kuriuos galima perkelti arba pernešti į saugią ir sausą vietą – būtina pasirūpinti savo namų turtu. Potvynio metu rekomenduojama vengti apsemtų teritorijų, nebristi ir nevažiuoti per užlietą kelią, laikytis atstumo nuo elektros įrenginių ir užtikrinti, kad vaikai bei naminiai gyvūnai nepatektų į pavojingas vietas.

Apie tai, kaip pasiruošti potvyniui, plačiau skaitykite čia.

„Jei potvynis vis dėlto padaro žalą turtui, ją rekomenduojama užfiksuoti nuotraukose ir kreiptis į savo draudimo bendrovę“, – pranešime anksčiau nurodė „Lietuvos draudimas“.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad dėl galimo smarkaus potvynio prasidėjus atodrėkiui meteorologai ir institucijos kalbėti pradėjo dar sausį. Sausio 23-iąją Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbė, kad dėl itin šalto sausio, pavasariniai potvyniai šiais metais gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį.

Tuo tarpu tai, kad šąlant upėms Neryje kemšasi ledas, specialistai išplatino sausio 20-ąją. Buvo nurodoma, kad tikėtina, kad upėje tarp Jonavos ir Kauno susiformavo ledo sankamšos, kurioms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.

Vis dėlto, vasaris ir toliau išlieka šaltas, tad atodrėkis kol kas neprognozuojamas.

Vasario 13 dieną meteorologas Gytis Valaika dalijosi, kad greitu pavasario atėjimu kol kas nekvepia – žiema tęsis toliau.

„Nenoriu būti bloguoju pranašu, bet šiemet sniego ir ledo tiek daug, jog ir pavasarinis potvynis gali būti toks, kokį senokai savo krašte turėjome, – tikino G. Valaika. – Viskas priklausys nuo to kaip intensyviai viskas pradės tirpti. Jei tirpimas bus lėtas, tuomet didesnių problemų išvengsime“.