Vairavimo instruktorius perspėja: keliuose pavojingiausi ne tie, kurie nemoka vairuoti

Kelyje pakanka vos kelių sekundžių, kad neatsargus sprendimas virstų pavojinga situacija. Staigus persirikiavimas be posūkio signalo, važiavimas per arti kito automobilio, skubėjimas pro perėją, sustojimas ten, kur trukdoma matomumui ar eismui – daugeliui vairuotojų tai atrodo kaip smulkmenos, tačiau būtent iš tokių „smulkmenų“ ir susideda kasdienis eismo saugumas.

Eismo dalyviai vis dažniau pastebi, kad problema keliuose slypi ne tik taisyklių nežinojime, bet ir požiūryje. Pasak vairavimo instruktoriaus Arno Latvio, dalis vairuotojų elgiasi taip, lyg kelias priklausytų tik jiems: skuba, spaudžia, lenkia, nepraleidžia, ignoruoja kitų poreikius ir riziką.

„Toks elgesys gali atrodyti kaip paprastas nekantrumas, tačiau iš tiesų tai – egoizmas kelyje, kuris pavojingas ne tik pačiam vairuotojui, bet ir visiems aplinkiniams“, - pabrėžia instruktorius.

Būsimus vairuotojus eismo subtilybių mokantis instruktorius Arnas Latvys sako, kad viena dažniausių situacijų – vairuotojo įsitikinimas, kad būtent jam galima padaryti išimtį, pavyzdžiui, viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų – sustoti ant šaligatvio „tik penkioms minutėms“ arba užstatyti įvažiavimą, nes „greitai grįšiu“.

„Dar keletas dažnesnių – pralėkti per geltoną šviesoforo signalą, nes „negaliu laukti“ arba važiuoti per arti kito automobilio, nes pastarasis „per lėtai juda“. Ir tai – tik maža dalis kasdienių smulkmenų“, - pasakoja A. Latvys.

Instruktorius pastebi, kad tokiose situacijose vairuotojas dažniausiai galvoja ne apie bendrą eismo saugumą, o apie savo patogumą. Jam svarbu sutaupyti kelias minutes, patogiau sustoti, greičiau nuvažiuoti, išvengti papildomo rato ar laukimo. Tačiau kitiems eismo dalyviams tokie sprendimai gali sukelti stresą, priversti staigiai stabdyti, keisti trajektoriją ar patekti į pavojingą situaciją.

„Ypač pažeidžiami tokiose situacijose tampa pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Vairuotojui netinkamai sustojus prie perėjos ar sankryžos, pablogėja matomumas, kitas vairuotojas gali laiku nepastebėti per gatvę einančio žmogaus, o pasekmės gali būti skaudžios“, - sako A. Latvys.

Dalis pavojingo elgesio kelyje kyla iš nuolatinio skubėjimo. Vairuotojai vėluoja į darbą, susitikimą, mokyklą, darželį ar namo. Tačiau skubėjimas neretai tampa universaliu pasiteisinimu viskam: viršytam greičiui, agresyviam manevravimui, pykčiui ant lėčiau važiuojančiųjų.

„Problema ta, kad skubantis vairuotojas dažnai pradeda vertinti kitus ne kaip eismo dalyvius, o kaip kliūtis. Priekyje važiuojantis automobilis tampa „trukdžiu“, pėsčiasis – „stabdžiu“, dviratininkas – „maišytoju“. Tokiu momentu kelias virsta ne bendra erdve, kurioje visi turi saugiai judėti, o varžybų lauku“, - pastebi instruktorius.

Pasak jo, agresyvus vairavimas dažnai prasideda nuo emocijos: susierzinimo, nekantrumo, pykčio, tačiau net ir trumpalaikė emocija prie vairo gali turėti rimtų pasekmių.

„Automobilis nėra vien asmeninė erdvė – tai transporto priemonė, kurios valdymas reikalauja atsakomybės. Vienas neapgalvotas veiksmas gali paveikti ne tik patį vairuotoją, bet ir visiškai niekuo dėtus žmones“, - sako jis.

Vienas iš paprasčiausių, bet dažnai ignoruojamų dalykų kelyje – posūkio signalas. Kai kurie vairuotojai jo nenaudoja, nes mano, kad „ir taip aišku“, kur jie važiuoja, tačiau kelyje kiti eismo dalyviai negali skaityti minčių.

Posūkio signalas nėra mandagumo gestas. Tai informacija, kuri padeda kitiems numatyti veiksmus, pasirinkti saugų atstumą, laiku sureaguoti ir išvengti avarinės situacijos. Jo nenaudojimas rodo ne tik neatidumą, bet ir nepagarbą kitiems.

Panašiai yra ir su staigiu persirikiavimu, įvažiavimu į žiedą, išvažiavimu iš stovėjimo vietos ar lenkimu. Vairuotojas, kuris mano, kad svarbiausia – „spėti įlįsti“, dažnai neįvertina, kad kitas žmogus tuo metu turi stabdyti, keisti greitį ar net kryptį. Tokios situacijos ypač pavojingos intensyvaus eismo metu.

Keliuose neretai matomas ir kitas reiškinys – dominavimas. Kai kurie vairuotojai elgiasi taip, lyg didesnis, brangesnis ar galingesnis automobilis suteiktų jiems daugiau teisių. Jie spaudžia iš galo, mirksi šviesomis, agresyviai lenkia, užkišinėja kitus automobilius ar demonstratyviai ignoruoja eismo taisykles.

Toks elgesys nėra tik nemandagus – jis kuria nesaugumo jausmą ir provokuoja konfliktus.

„Kitas vairuotojas, pajautęs spaudimą, gali pasimesti, staigiau sureaguoti ar priimti neapgalvotą sprendimą. Kelyje psichologinis spaudimas taip pat yra rizikos veiksnys. Svarbu suprasti, kad eismo taisyklės galioja visiems vienodai. Nei automobilio modelis, nei vairavimo stažas, nei skubėjimas, nei asmeninis pasitikėjimas savimi nepanaikina pareigos elgtis saugiai“, - pabrėžia instruktorius.

Egoizmas kelyje ypač išryškėja ten, kur susikerta skirtingų eismo dalyvių interesai. Pavyzdžiui, prie pėsčiųjų perėjų, dviračių takų, kiemuose ar siaurose gatvėse.

„Kai kurie vairuotojai pyksta ant pėsčiųjų, kurie „per lėtai eina“, ant dviratininkų, kurie „trukdo eismui“, ar ant paspirtukininkų, kurių judėjimas atrodo nenuspėjamas. Tačiau visi šie žmonės taip pat yra eismo dalyviai. Jie turi teisę saugiai judėti mieste, - dėmesį atkreipia instruktorius.

Pasak A. Latvio, didžiausia atsakomybė dažnai tenka tam, kuris vairuoja potencialiai pavojingiausią transporto priemonę. Automobilis suteikia patogumą, greitį ir apsaugą jo viduje sėdinčiam žmogui, bet kartu kelia didesnę grėsmę tiems, kurie tokios apsaugos neturi, todėl vairuotojo pareiga – ne tik laikytis taisyklių, bet ir numatyti galimas rizikas.

Pavojingas vairuotojų elgesys pasireiškia ne tik pagrindinėse gatvėse. Daugiabučių kiemai, prekybos centrų aikštelės, mokyklų ir darželių prieigos taip pat tampa vietomis, kuriose matomas skubėjimas ir nepagarba kitiems.

Kiemuose vairuotojai neretai važiuoja per greitai, stato automobilius ant žaliųjų zonų, šaligatvių, prie pat įėjimų ar taip, kad trukdytų praeiti tėvams su vežimėliais, žmonėms su negalia, vaikams. Tokiais atvejais patogumas iškeliamas aukščiau bendro saugumo.

Ypač jautri tema – eismas prie ugdymo įstaigų. Rytais ir popietėmis čia susidaro spūstys, tėvai skuba išleisti vaikus, o chaotiškas sustojimas ar manevravimas gali kelti pavojų patiems mažiausiems eismo dalyviams. Paradoksalu, tačiau norėdami apsaugoti savo vaiką nuo kelių papildomų žingsnių, vairuotojai kartais sukuria riziką kitiems vaikams.

Egoizmas kelyje dažnai kyla iš kelių priežasčių. Pirmiausia – iš anonimiškumo jausmo. Automobilyje žmogus jaučiasi atskirtas nuo kitų. Jis nemato kito vairuotojo kaip konkretaus žmogaus su savo emocijomis, šeima, sveikata ar baimėmis. Kiti tampa tiesiog „automobiliais“, „pėsčiaisiais“ ar „kliūtimis“.

Antra – iš įpročio. Jei vairuotojas daug kartų pažeidė taisykles ir nieko blogo nenutiko, jam gali susidaryti įspūdis, kad toks elgesys nėra pavojingas. Tačiau tai klaidingas saugumo jausmas. Nelaimė dažnai įvyksta ne todėl, kad žmogus pirmą kartą rizikavo, o todėl, kad rizikingas elgesys jau buvo tapęs norma.

Trečia – iš socialinio pavyzdžio. Jei vairuotojas kasdien mato kitus pažeidinėjančius taisykles, jis gali pradėti manyti, kad taip elgiasi visi. Tuomet taisyklių laikymasis ima atrodyti ne kaip atsakomybė, o kaip naivumas. Taip keliuose formuojasi pavojinga kultūra, kurioje neatsargumas tampa įprastas.

Kelių eismo saugumas nėra tik policijos, kelininkų ar savivaldybės klausimas. Tai – kasdienė kiekvieno vairuotojo atsakomybė.

„Saugesnis eismas prasideda nuo paprastų sprendimų: rodyti posūkį, laikytis saugaus atstumo, neskubėti prie perėjos, neužstatyti šaligatvio, nepraleisti pykčio į vairą.

Svarbu suprasti, kad mandagumas kelyje nėra silpnumas. Praleisti kitą, sulėtinti, palaukti, atsitraukti ar neskubėti – tai ne pralaimėjimas. Tai brandus vairuotojo elgesys, kuris padeda išvengti konfliktų ir nelaimių.

Kelyje visi esame priklausomi vieni nuo kitų. Net ir geriausias vairuotojas negali būti visiškai saugus, jei aplink jį kiti elgiasi chaotiškai, agresyviai ar savanaudiškai. Todėl klausimas nėra tik „ar aš moku vairuoti?“. Kur kas svarbiau – „ar mano vairavimas nekelia pavojaus kitiems?“, - vairuotojų ir eismo dalyvių dėmesį atkreipia instruktorius A. Latvys.