Spalio 2 dieną Lietuvos mokyklos kviečiamos prisijungti prie e-pamokos, kuri bus internetu tiesiogiai transliuojama iš Airijos sostinėje Dubline įsikūrusios „Google“ būstinės.
45 min. trukmės e-pamoką šalies moksleiviams ves „Google“ dirbantys lietuviai. Jie apžvelgs, kaip sparčiai keičiasi pasaulis ir kokį svarbų vaidmenį globalių tendencijų fone vaidina skaitmeninės technologijos, kokį poveikį ateityje tai turės kiekvieno iš mūsų gyvenime. Šalies moksleiviams bus pristatyti garsieji „Google“ sprendimai: išmanieji „Google“ akiniai, laikrodžiai ir kiti išradimai. Moksleiviai taip pat bus supažindinti ir su „Google X“ laboratorijoje vykdomais fantastikos filmus primenančiais tyrimais, pvz., su save vairuojančiomis transporto priemonėmis. „Google“ e-pamoka Lietuvai iš Airijos bus transliuojama per „Youtube“, moksleiviai galės realiu laiku užduoti klausimus pranešėjams.
„Šiandien mokyklose vykstančios pamokos yra nutolusios nuo praktikos. Todėl moksleiviai vargiai supranta, kaip jų įgytos žinios taikomos realiame gyvenime, kokios plačios karjeros galimybės jų laukia pasirinkus IT ar tiksliųjų mokslų srities profesijas. Stojamieji balai į technologijų specialybes Lietuvos aukštosiose mokyklose yra patys žemiausi, o technologijas studijuojančių studentų skaičius vis dar nepakankamas lyginant su didžiule ir nepaliaujamai augančia jų paklausa darbo rinkoje“, – sakė „Google“ e-pamoką Lietuvos moksleiviams inicijavusios „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Arvydas Arnašius.
Jo teigimu, tokios kompanijos kaip „Google“, „Yahoo“, „Amazon“ ar „Microsoft“ domisi, ką konkrečiai Lietuva daro savo pradinio švietimo srityje tam, kad užtikrintų, jog gabiausi moksleiviai rinksis IT bei tiksliųjų mokslų studijas: „Norint pritraukti tokio masto kompanijas, turime joms jau šiandien parodyti, kad technologiniam ugdymui skiriame daug dėmesio nuo pat mokyklos suolo. Tikiuosi, kad ši pamoka ir „Google“ dirbančių lietuvių pavyzdžiai įkvėps Lietuvos moksleivius labiau domėtis tiksliaisiais mokslais, o užaugę jie būtent jie taps priežastimi dėl kurios didžiausios pasaulyje technologijų kompanijos rinksis Lietuvą.“
Dvi e-pamokas šalies moksleiviams jau organizavo „Barclays“ technologijų centras Lietuvoje. Jų metu moksleiviams buvo siekiama per realius pavyzdžius parodyti, kad IT pasaulis neapsiriboja gebėjimu naudotis MS „Word“, „Excel“ programomis ar interneto naršykle ir koks įdomus gali būti darbas informacinių technologijų srityje. Šias e-pamokas kaskart stebėjo daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos moksleivių. „Google“ e-pamokos organizatoriai tikisi, kad šįkart dalyvių bus dar daugiau, o toks dėstymo būdas taps įprasta mokymosi proceso dalimi ne tik IT srityje, bet inžinerijoje, gamtos moksluose, menuose bei kitose srityse.
Gyvosios teorijos pamokų projekto „Kam to Reikia?!” direktorė Živilė Drėgvaitė skaičiuoja, jog per trejus gyvavimo metus ši iniciatyva išaugo iki vieno didžiausių savanorystės projektų Lietuvoje. „Kam to reikia?!“ veikloje dalyvauja 57 proc. šalies mokyklų, iš įvairių įmonių ir organizacijų atvykstančių ir apie savo darbą pasakojančių savanorių – praktikų – pamokose yra dalyvavę daugiau nei 53 tūkst. mokinių.
„Kartu su partneriais esame sukūrę specialią platformą, kurią naudodamos įmonės gali vaikams pravesti pamokas nuotoliniu būdu. Tokios virtualios pamokos suteikia galimybę paskleisti žinias apie savo profesiją didesniam mokinių skaičiui iš visos Lietuvos, o pamoką vedantis savanoris gali būti bet kuriame Lietuvos ar užsienio mieste“, – kalbėjo Ž. Drėgvaitė.
E-pamoką organizuoja užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, profesinės savanorystės projektas „Kam to Reikia?!” ir Airijoje įsikūrusioje „Google“ informacinių technologijų bendrovėje dirbanti lietuvių bendruomenė. Pamokos organizatoriai tikisi, kad internetu transliuojama gyvoji pamoka sulauks ypač didelio dėmesio mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių mokyklose.
Nespėję sudalyvauti pamokoje vaizdo įrašą galės pažiūrėti patogiu metu „Youtube“ svetainėje. „Google“ specialistai teigia, jog pamokoje dalyvauti galės visi norintieji, nes vaizdo transliacijos kokybei įtakos turi tik e-pamoką stebinčio vartotojo interneto greitis.
