Aplinkos tarša, klimato kaita, neišnaudotas žiedinės ekonomikos potencialas bei į šalies biudžetą nesurenkami pinigai – tokie pagrindiniai iššūkiai kyla Lietuvoje dėl negebėjimo sukontroliuoti baterijų atliekų tvarkymo, rodo VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ bendradarbiaujant su įvairių sričių ekspertais atlikta išsami baterijų rinkos ir jų atliekų tvarkymo studija.
Kaip skelbiama „Aplinkos apsaugos instituto“ pranešime spaudai, baterijos tampa itin svarbiu energijos šaltiniu, naudojamu įvairiuose elektroniniuose įrenginiuose, taip pat elektrinėse transporto priemonėse. Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2030 m. baterijų paklausa padidės daugiau nei dešimt kartų.
Tačiau, pasak VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ direktoriaus Alfredo Skinulio, didėjant baterijų poreikiui gali kilti problemos ne tik dėl medžiagų išteklių jų gamybai, bet ir dėl nesugebėjimo sukontroliuoti atliekų tvarkymo, o Lietuvoje problemų dėl to kyla jau dabar, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų reikalavimų, pagal kurį iki 2027-ųjų pabaigos turėsime surinkti 63 proc., o iki 2030-ųjų pabaigos – 73 proc. vien tik panaudotų nešiojamųjų baterijų skaičiuojant nuo rinkai patiekto kiekio.
„Pagrindinės pasekmės, atsirandančios dėl negebėjimo sukontroliuoti tinkamo baterijų atliekų tvarkymo, yra dvi – aplinkosauginės ir ekonominės. Pirmiausia, kadangi daug baterijų atliekų lieka tinkamai nesutvarkytos, nukeliauja į sąvartynus, tai prisideda prie aplinkos taršos ir klimato kaitos problemų, taip pat prisideda prie atliekų tvarkytojų teritorijose ar transporte kylančių gaisrų.
Antra, į šalies biudžetą dėl teisės aktų neatitikimų, kurie stabdo žiedinės ekonomikos ir pakartotinio panaudojimo potencialą, bei dėl sąlygų šešėlinei veiklai nepatenka daugybė lėšų, kurios galėtų būti panaudotos įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gynybos finansavimui“, – sako A. Skinulis.
Islandija – puikus atskaitos taškas
Ekspertai nustatė, kad didelė dalis baterijų gamintojų ir (ar) importuotojų realiai nevykdo LR atliekų tvarkymo įstatyme ir LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytų pareigų. Tai patvirtina šie faktai: beveik tūkstantis įmonių 2023 metais LR vidaus rinkai tiekė neįmontuotas baterijas, nors šį faktą deklaravo tik 582, gamintojai ir (ar) importuotojai taip pat deklaruoja, kad LR vidaus rinkai patiekia tris kartus mažiau nešiojamųjų baterijų negu Islandijoje (skaičiuojant vienam gyventojui).
Kaip teigia A. Skinulis, Islandijos duomenys apie rinką yra puikus atskaitos taškas kitoms šalims vertinti savo rinką dėl mažos šešėlinės rinkos ir lengvos įvežamų prekių kontrolės dėl geografinės padėties, nes prekės gali būti įvežamos tik per vieną jūrų uostą ir vieną oro uostą.
„Islandijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka 0,695 kg nešiojamųjų baterijų, kai tuo tarpu vienam Lietuvos gyventojui – 0,241 kg. Taigi, vienas Islandijos gyventojas nuperka maždaug 3 kartus daugiau neįmontuotų nešiojamųjų baterijų nei gyventojas Lietuvoje. Lyginant rezultatus galima daryti išvadas, kad Lietuvoje vis dar nemažas kiekis nešiojamųjų baterijų yra neapskaitomas arba apskaitomas tik iš dalies“, – teigia A. Skinulis.
Teisės aktų spragos leidžia veikti šešėlyje
Baterijų naudojimas reikšmingai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, kadangi leidžia kaupti ir efektyviai naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Elektrinės transporto priemonės varomos tik elektra nenaudoja benzino ar dyzelino, todėl jų veikimas išskiria mažiau CO2 emisijų.
Poreikis tvariai tvarkyti baterijas stiprėja žinant, koks vertingas žaliavų rinkinys tai yra. Vienoje elektromobilio baterijoje vidutiniškai yra apie 8 kg ličio, 14 kg kobalto, 25 kg nikelio ir 53 kg vario. Šias brangias medžiagas galima atgauti ir panaudoti pakartotinai, jeigu panaudota elektromobilio baterija patenka pas teisėtai ir pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus veikiančius atliekų tvarkytojus.
Tačiau surinkti duomenys rodo, kad Lietuvoje eksploatuojama apie 100 tūkstančių visų kategorijų elektrinių transporto priemonių, jose yra apytiksliai 11 tūkstančių tonų elektrinių transporto priemonių baterijų, o 2022 metais Lietuvos atliekų tvarkytojai priėmė sutvarkymui tik 1,86 tonų pramoninių (įskaitant elektromobilių) baterijų atliekų.
„Galima daryti išvadą, kad didžioji dauguma Lietuvoje susidarančių elektrinių transporto priemonių ir pramoninių (išskyrus švino rūgštines) baterijų atliekų išardoma neteisėtai. Dėl to šešėlinis verslas per metus galimai gauna daugiau nei milijoną eurų neapskaitytų pajamų“, – pabrėžė A. Skinulis.
Netinkamai tvarkomos atliekos kelia pavojų
Ekspertų teigimu, baterijų atliekas svarbu tinkamai sutvarkyti, nes patekusios į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, jos irdamos ne tik skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą, tačiau gali kilti vis daugiau su baterijomis susijusių gaisrų.
Be to, baterijose yra vertingų metalų, tokių kaip litis, kobaltas, nikelis ir kitų, kuriuos galima perdirbti ir vėl panaudoti. Perdirbant šias medžiagas, sumažinamas poreikis jas išgauti iš natūralių išteklių, kas dažnai generuoja didelį CO2 kiekį.
Taigi, tinkamai tvarkant baterijų atliekas, jas perdirbant yra sumažinamas poreikis išgauti naujas žaliavas ir sumažinamas išmetamo CO2 kiekis. Taip pat tai apsaugo aplinką nuo užteršimo pavojingomis medžiagomis ir prisideda prie ilgesnio produktų gyvavimo ciklo, taip dar labiau sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Jeigu senos baterijos surenkamos ir paruošiamos pakartotiniam naudojimui arba perdirbamos ir vertingos medžiagos atgaunamos, įsijungia žiedinės ekonomikos ir tvarumo ciklas. Taip taupome lėšas, gamtos išteklius ir prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo.
Tuo tarpu, jei panaudota baterija nėra tinkamai sutvarkoma, ji nukeliauja į sąvartyną ar pamiškę, o joje esančios vertingos medžiagos prarandamos, yra teršiama aplinka.
Todėl labai svarbu nebenaudojamas baterijas išmesti į specialiai joms skirtas talpas. Jas galima rasti beveik kiekviename prekybos ar biurų centre, įvairiose įstaigose bei organizacijose. Iš šių talpų baterijų atliekos yra išvežamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie jas sutvarko pagal aukščiausius standartus. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra tūkstančiai vietų, kur gyventojai gali atnešti išeikvotas nešiojamąsias baterijas.
Pasak A. Skinulio, Lietuva yra sukūrusi gerą sistemą, už baterijų atliekų tvarkymą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, tačiau šių atliekų iššūkiai darosi vis didesni, todėl ir sistemai reikia pokyčių – atsižvelgiant į ES Baterijų reglamento reikalavimus turėtų būti pakeistas LR atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys baterijų ir jų atliekų tvarkymą, o už pareigų nevykdymą turėtų atsirasti reali atsakomybė.
Kai Lietuvos teisės aktai atitiks ES teisės aktus, tinkamas baterijų atliekų tvarkymas bus kontroliuojamas, dėl to gyventojams priduoti tokias atliekas bus dar paprasčiau, o visi kartu galėsime prisidėti prie aplinkos taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo bei vertingų išteklių išsaugojimo ir žiedinės ekonomikos, tvarumo puoselėjimo.
