Po Kauno pilies žiedo rekonstrukcijos vairuotojų dėmesį patraukė pavojingas posūkis – automobiliai slysta, fiksuojami eismo įvykiai. Kauno savivaldybė didžiuojasi ir teigia, kad prieš posūkį įrengta antipraslydiminė danga situaciją pagerino. Vis dėlto, pasak kauniečio, raudona spalva švytinti danga problemos visiškai neišsprendė – automobiliai ir toliau slysta vos tik nuvažiavus nuo raudonojo ruožo.
Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pirmadienį važiavęs pilies žiedu teigė, jog nuvažiavus nuo raudonosios dangos automobilis pradėjo slysti, jį tapo sunku valdyti.
„Važiavau pilies žiedu ir vos pravažiavus raudoną ruožą automobilį „sumėtė“, pradėjo slysti. Raudona danga turėjo išspręst šitą problemą, bet automobiliai ir toliau slysta. Ar neturėtų ta raudona zona baigtis ne posūkyje, o tiesioje atkarpoje?“ – klausimą kėlė vairuotojas.
Primename, kad vasario 28 d. „Kas vyksta Kaune“ grupėje skaitytojai dalijosi vaizdo įrašu, kuriame matyti į pilies žiedą įvažiuojantis automobilis, kuris apsisuka ant slidžios kelio dangos. Akivaizdu, kad sukibimas raudonajame ruože puikus, bet tik nuvažiavus nuo jo – automobilis tampa nebevaldomas.
„Ten visas žiedas slidžiu asfaltu nutiestas, pabandykit pradėt nuo Jonavos gatvės į tilto pusę pradėt važiuot – visada prasisuka ratai, jau nekalbu apie šitą posūkį. Kiekvieną dieną pro ten važiuoju ir visada ratai slysta… Ten technologiškai kažkas su keliu blogai padaryta, nepadeda net raudona danga (kuri jau praktiškai nusilupo)“, – po vaizdo įrašu komentavo Žanas.
Dauguma komentavusiųjų kritikavo šią miesto arteriją, tačiau buvo ir tokių, kurie kaltino netinkamai pasirinktas automobilių padangas.
„Komentatoriai seka pasakas, su gerom padangom neužmetinėja, o kasdienybėje tokios žieminės jau nebestebina“, – rašė Ramūnas ir pasidalijo automobilių padangos pavyzdžiu.
Daugiau šia tema
Pastebima kelių problemų visuma
Transporto kompetencijų agentūros Komunikacijos vadovė Živilė Burdaitė sako, kad Kauno pilies žiede įrengta raudona antipraslydiminė danga didina transporto priemonių sukibimą, tačiau pastebima ir kelių problemų visuma:
– vairuotojai ne visuomet pasirenka tinkamą saugų greitį, neįvertinę meteorologinių sąlygų, pervertina savo transporto priemonių galimybes;
– posūkio viražo ir kelio geometrija yra priešingo nuolydžio, t.y. dėl kelio geometrijos, vairuotojams sukant į dešinę, išcentrinės jėgos, veikiančios automobilį veikia taip, kad jį verčia į posūkio išorę, taip automobilis praranda sukibimą;
– dėl tos pačios posūkio geometrijos, vandens nubėgimas nuo kelio tampa į vidinę žiedo pusę, todėl ypač esant šlapiai dangai, galimas padangų ir kelio sukibimo praradimas, akvaplanavimas, kas, veikiausiai, ir nutiko Jūsų minimame vaizdo įraše;
– vis dar pasitaiko atvejų, kai automobilių savininkai dėl įvairių priežasčių renkasi žemesnės kokybės, pigesnio segmento padangas, kurios besikeičiančiomis oro sąlygomis neužtikrina geriausių sukibimo rodiklių, tuo pačiu vairuotojai neįvertina staigaus sukibimo pasikeitimo, ypatingai toje vietoje, kur baigiasi raudona antipraslydiminė danga.
„Iš minėtų problemų visumos tikėtina kad šios dangos įrengimas nėra panacėja, todėl ruože ir sankryžoje galimai reikalingi sudėtingesni inžineriniai sprendimai, keičiantys kelio geometriją, nuolydžius“, – teigė Ž. Burdaitė.
Ar antipraslydiminė danga neturėtų būti ilgesnė?
Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ apie naująją prevencinę priemonę pasakojęs Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius akcentavo, kad raudona spalva bus geriau matoma vairuotojų, o speciali danga pagerins sukibimą tarp transporto priemonės ir kelio.
Jis taip pat pridūrė, kad tokia danga kitose miesto vietose kol kas nenumatyta, nes panašių problemų savivaldybė nėra identifikavusi.
Transporto kompetencijų agentūros Komunikacijos vadovė „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad įrengta didesnio sukibimo danga išties gerina sukibimą, tačiau šioje vietoje yra pastovus ir intensyvus eismo srautas, todėl tokia danga greitai nusivažinėja.
Anot Ž. Burdaitės, tokią dangą reikalinga nuolat, kas kelis mėnesius, atnaujinti tam, kad būtų užtikrinamas geresnis sukibimas.
„Net jei ir dangos įrengimo vieta būtų pratęsta, tai neišspręstų problemos, kai baigiasi speciali danga ir vėl grįžtama ant paprasto asfalto, tiesiog probleminis taškas būtų perkeliamas į kitą vietą“, – komentavo Ž. Burdaitė.
