2024-ųjų savivaldybės biudžete planuojama gauti 587,8 mln. pajamų ir patirti 680,4 mln. išlaidų. Biudžeto planą miesto savivaldybės taryba numato patvirtinti ateinantį antradienį. Kol tai neatlikta, gyvenama kas mėnesį pagal vieną dvyliktąją ankstesnio biudžeto dalį. Kaimyninėje Kauno rajono savivaldybėje, primena portalas „Kas vyksta Kaune“, šių metų biudžeto planas patvirtintas sausio 25 dieną.
Anot biudžeto plano projektą rengusių ir tikrai nemenkai padirbėjusių valstybės tarnautojų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus, 2024-iesiems suplanuoti asignavimai viršija pajamas 92 mln. 588,7 tūkst. eurų. Asignavimais šiemet taps ir pernykštis 82,5 mln. eurų biudžeto lėšų likutis, ir būsima 10,8 mln. eurų, paskola.
Pagrindinis savivaldybės pajamų šaltinis – gyventojų pajamų mokesčiai
Tačiau, jei pernai savivaldybė neįstengė visų į pagrindinę miesto piniginę suplaukusių pinigų „įsisavinti“, tai nereiškia, kad šiemet žada užkrauti kauniečiams bent simboliškai mažesnę mokestinę naštą rinkliavų pavidalu. Kad tik dar labiau jos nepadidintų, juk dar yra ką apmokestinti. Pagaliau, gal dar ne visi obeliskai ar kokios statulos pastatytos, ne visos gal spontaniškai gimusios idėjos jau įgyvendintos dėl Kauno išskirtinumo ir didybės atspindėjimo. Tad tų viešųjų finansų reikia ir dar reikės…
Su visais galimais finansavimo šaltiniais Kauno miesto savivaldybės biudžeto bendra pajamų ir išlaidų apimtis 2024-aisiais planuojama 680,43 mln. eurų.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Kauno miesto savivaldybei patvirtinta 321,34 mln. eurų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (17,7 proc. daugiau nei pernai). Tai – pagrindinis savivaldybės biudžeto pajamų šaltinis ir sudaro 83,3 proc. visų prognozuojamų pajamų (be dotacijų). Taip pat planuojama, kad į savivaldybės biudžetą bus gauta 64,68 mln. eurų kitų mokesčių ir pajamų.
Šiemet tikimasi daugiau lėšų surinkti iš gyventojų, mokančių už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Turto mokesčių planuojama surinkti 22,32 mln. eurų (1,52 mln. daugiau nei 2023-aisiais), iš jų – 19 mln. eurų – nekilnojamojo turto mokesčio (1,5 mln. daugiau), 3 mln. eurų – žemės mokesčio. Daugiau tikimasi surinkti mokesčių už paveldimą turtą ar iš aplinkos teršėjų. Turto pajamų planuojama surinkti 5,6 mln. eurų (290 tūkst. daugiau nei pernai), iš jų, 2,5 mln. eurų – iš dividendų Mokesčių iš valstybinės žemės nuomos tikimasi 2,8 mln., dar 300 tūkst. eurų – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius.
Pajamų už prekes ir paslaugas planuojama surinkti 29,46 mln. eurų, iš jų 17,68 mln. eurų – biudžetinių įstaigų pajamų“, – cituojame Aiškinamąjį raštą, skirtą miesto politikams, kurie tvirtins Kauno savivaldybės 2024-ųjų biudžeto planą. Tuo pačiu siūlome skaitytojams atkreipti dėmesį į biudžetinėms įstaigoms uždėtą „prievolę“ – per metus surinkti daugiau nei 17,68 mln. eurų pajamų. Biudžetas laukia įplaukų ir iš kultūros ar švietimo įstaigų. Jose norintiems lankytis kauniečiams tenka mokėti vis dažniau (ir už daug ką), tad netruksime apsiprasti, kad vis labiau Kaune įsigali verslo pagrindais valdoma „savivalda“…
Portalas „Kas vyksta Kaune” parengė virtualų infografiką, kuriame galima stebėti, kaip keitėsi miesto biudžeto pajamos 20-ies metų laikotarpyje ir kokia jų sandara.
Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti suplanuota netoli 388 mln. eurų
Prognozuojama, kad 1,1 mln. eurų pajamų Kauno miesto savivaldybė gaus iš infrastruktūros įmokų, 10,67 mln. – iš rinkliavų. Savivaldybė per šiuos metus planuoja gauti materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų 4,75 mln. eurų. Iš jų – 750 tūkst. eurų žemės realizavimo pajamų.
Beje, Vyriausybė šiemet sausį Kauno savivaldybei perdavė patikėjimo teise valdyti mieste per 5000 valstybinės žemės sklypų. Nors ne visi jie laisvi, tikėkimės, rūpestingas ir sąžiningas Kauno meras apsaugos valstybinę žemę nuo pavojaus „būti užvaldytai“? Ir tuomet didesnę naudą pajus miesto biudžetas bei kauniečiai, dėl kurių gerovės politikai negaili nei savo jėgų, nei sveikatos?
Įvertinus visus biudžeto plane išvardintus finansavimo šaltinius, prognozuojama, jog pajamos Kauno miesto savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti sudaro 387,82 mln. eurų. Visos planuojamos biudžeto pajamos sudaro 587,84 mln. eurų, asignavimai – 680,43 mln. eurų.
Dotacijos
Savivaldybės 2024 metų biudžeto projekte planuojama 200,13 mln. eurų pajamų iš valstybės biudžeto dotacijų. Didžiausia jų dalis (153,67 mln. eurų) – dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti. Jų valstybė šiemet Kaunui numatė beveik penktadaliu (19,5 proc. arba 25 mln. eurų) daugiau nei pernai. Dar 3,42 mln. eurų dotacijų miesto savivaldybei numatoma iš apskričių perduotoms švietimo įstaigoms išlaikyti, 2,29 mln. – neformaliajam vaikų švietimui finansuoti (16 proc. daugiau nei 2023 metais), 662 tūkst. eurų – asmeninės pagalbos teikimui, 502 tūkst. eurų – akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti, 468 tūkst. eurų – socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektams finansuoti, 241 tūkst. eurų – socialinių paslaugų įstaigose dirbančių socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginei algai padidinti.
Iš bendros Kauno miesto savivaldybei skirtos valstybės dotacijų sumos 33,79 mln. eurų planuojama valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (3,6 proc. daugiau nei buvo skirta pernai), 4,14 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšoms finansuoti.
Bendruomeninei veiklai Kauno stiprinti šiemet skiriama 206,9 tūkst. eurų, kompensacijoms už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, finansuoti – 149,3 tūkst. eurų. Savivaldybės mokykloms (klasėms), skirtoms mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, išlaikyti – 132,2 tūkst. eurų (4,9 proc. daugiau nei pernai metais). Lėšų suplanuota skirti ir viešajai bibliotekai dokumentams įsigyti, kompleksinėms paslaugoms šeimai organizuoti, institucinei socialinei globai, atvykusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ar likusiems be tėvų globos vaikams, finansuoti, socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui bei įvairioms kitoms paslaugoms.
Mero rezervui planuojama – 969,6 tūkst. eurų.
Valstybės tarnautojų paaiškinimu, neviršijant Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos Savivaldybei skolos dydžio, 2024 metais planuojama skolintis 10 mln. 80 tūkst. eurų investicinio projekto – Lengvosios atletikos maniežo statybos darbams finansuoti.
O kadangi jau keliolika metų metinis biudžeto planas vadinamas programiniu, tai jame vardinamos ir kiekvienai iš jų skiriamos lėšų sumos: 29,8 mln. eurų šiemet ketinama panaudoti „Atvirumo ir bendradarbiavimo, plėtojant miesto ekonomiką, kultūrą ir turizmą“, 449,7 mln. eurų –„Gyventojų poreikius atliepiančios gyvenimo kokybės sumaniam, aktyviam ir sveikam gyventojui“, 199,8 mln. eurų – „Tvarumo bei žaliojo kurso principais tvariai valdomo miesto“ programoms vykdyti.
Švietimui, kaip kasmet, tenka didžiausia asignavimų dalis – beveik pusė viso biudžeto
Iš viso per 2024-uosius šiais sričiai finansuoti suplanuota 309,8 mln. eurų (savivaldybės biudžeto lėšų – 149,46 mln. eurų, valstybės biudžeto dotacijos –159,6 mln. eurų). Pasak specialistų iš Kauno savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus, švietimui tenkanti asignavimų dalis, lyginant su patikslintu 2023 metų planu, didėja daugiau nei 40 mln. eurų.
Svarbu pažymėti, kad didėja asignavimai darbo užmokesčiui, nes nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo redakcija. Pagal ją, nuo sausio 10 proc., didėja mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai, nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc..
Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientai nuo 2024 m. sausio 1 d. didėja 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Nuo metų pradžios vidutiniškai 7 proc. didėja biudžetinių švietimo įstaigų kitų pareigybių minimalūs pareiginės algos koeficientai, o minimali mėnesinė alga paaugo nuo 840 eurų iki 924 eurų. Daugiau pinigų atlyginimams mokėti reikia ir todėl, kad daugėja mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, tad tenka steigti papildomų etatų. Biudžete planuojama 17 mln. eurų skirti Kauno švietimo įstaigų atnaujinimui, statybai ir priežiūrai, 2,27 mln. – visos dienos mokyklos modelio įgyvendinimui.
Miesto infrastruktūrai ir tvarkymui tenkanti asignavimų suma sudaro 129,96 mln. eurų. Deja, kaip teigiama Aiškinamajame rašte, šiemet suplanuota 10 mln. eurų mažiau nei pernai, „nes iki šiol nėra žinoma, kokia lėšų suma bus skirta miesto vietinės reikšmės keliams tvarkyti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos“.
Mokslo salos projektui šiemet skirs 9,66 mln. eurų
2024-aisiais svarbiems infrastruktūros projektams suplanuota: 18,69 mln. eurų – Kėdainių tilto per Nemuną Kaune, statybai, 3 mln. eurų – dviejų pėsčiųjų tiltų iš skirtingų Nemuno krantų į salą tiesybai, 2,24 mln. – kapinėse administracinės paskirties pastato su kremavimo paslaugų paskirties patalpomis Kauno rajono savivaldybės Vainatrakio kaime naujai statybai, 8,4 mln. eurų – Ateities plento tęsinio nuo Palemono gatvės iki T. Masiulio gatvės tiesybai (iš jų, 2 mln. – valstybės biudžeto lėšos). Dar 4,87 mln. eurų prireiks Laisvės alėjos rekonstravimu užbaigti, 2,83 mln. skirtingų lygių sankryžos ties magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 98,1 km Kauno mieste (ties Ašigalio g.) rangos darbams. Gatvių, aikščių kapitalinio remonto, rekonstravimo darbams planuojama 11,15 mln. eurų.
P.S.
Anksčiau, dar iki „Vieningo Kauno“ valdymo, kasmet po kartais labai audringų diskusijų patvirtinus politikams svarbiausią Kauno miesto finansinį dokumentą, tiek projekto rengėjai, tiek tarybos nariai kartu su apie savivaldą informuojančiais visuomenę žiniasklaidos atstovais, vaišindavosi savivaldybės valgykloje tortu. Jo paviršiuje būdavo kremu „išrašyta“, kuri dalis miesto biudžeto teks kauniečių švietimui, socialinėms, kultūrinėms reikmėms, miesto tvarkymui, gatvių remontui ir pan.
Na, taip, tortai – skanu, bet nesveika. Ir, beje, savivaldybėje jau seniai nėra valgyklos. Gal irgi – nesveika? Tik kažkodėl pats pirmasis statinys, kurio imtasi, stojus „vieningai“ valdžiai prie Kauno vairo, buvo labai jau nesveikas. Galime priminti, besirūpinant dirbančiųjų gerove, savivaldybės kieme nuo Laisvės alėjos pusės pastatytas (žinoma, už biudžeto, o ne už kažkieno asmeninius pinigus) rūkymo „paviljonas“. Kai vienam iš tuo metu jį lankiusiųjų neįtiko šio paviljono dizainas, nugriovus statinį, pastatytas kitas toks, patogesnis naudoti…
