Keleivių srautai Lietuvos oro uostuose ateinančiais metais didės ir jau beveik pasieks iki pandemijos buvusį lygį, deja, ypač didesnio pasirinkimo, kur ir kada skristi, keliautojai neturės. Prognozuojama, kad skrydžių skaičius augs lėčiau nei paklausa. Tiesa, yra ir gerų žinių – dvejus pastaruosius metus kilusios lėktuvų bilietų kainos kitąmet turėtų stabilizuotis. Į savo transporto priemones keleivius vilios ir autobusų bei geležinkelių bendrovės.
Po koronaviruso pandemijos su nauja jėga atgijęs žmonių noras keliauti neblės ir ateinančiais metais, o visą aviacijos sektorių ant žemės nutupdęs virusas tiek keleiviams, tiek oro bendrovėms virs tik miglotu slogaus sapno prisiminimu.
„Galima teigti, kad globali aviacijos rinka kitais metais savo pagrindinį dėmesį skirs faktiniam apimčių augimui ir iššūkių, kurie siejasi su specifiškai paklausiu oro kelionėms augimu, valdymui, vis mažiau bus kalbama apie buvusią pandemijos įtaką“, – Delfi teigia Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis.
Pasak jo, daugelis tarptautinių organizacijų 2024 m. jau prognozuoja visišką keleivių srautų atsigavimą, tokį lygį, koks buvo prieš pandemiją. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad keleivių srautai 2–3 proc. ar net daugiau viršys buvusius 2019 metais.
Šios globalios tendencijos bus juntamos ir Lietuvos oro uostuose. Tiesa, akivaizdžiausios jos bus skaičiuojant keleivių, bet ne skrydžių srautus.
Krypčių skaičius augs nuosaikiai
Lietuvos oro uostai planuoja, kad visuose trijuose šalies oro uostuose ateinančiais metais bus aptarnauta apie 6,3 mln. keleivių, o tai sudarys maždaug 97 proc. ikipandeminio 2019-ųjų lygio.
Pernai Lietuvos oro uostų paslaugomis naudojosi naudojosi 5,35 mln. keleivių, šiemet šis skaičius turėtų siekti apie 5,9 mln.
Tiesa, T. Zitikis pripažįsta, kad skrydžių skaičiaus apimties lygis kitais metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose neturėtų augti taip sparčiai kaip paklausos lygis, t. y. keleivių skaičiai.
„Tai visų pirmiausia lems besitęsiantis globalus orlaivių trūkumas rinkoje. 2024 metais LTOU tinkle planuojama, jog skrydžių skaičius sieks 89 proc. (apie 55 tūkst.) prieš pandemiją buvusio skaičiaus“, – skaičiuoja Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Gana nuosaikiai augs ir krypčių, kuriomis ateinančiais metais bus galima skristi iš Lietuvos oro uostų, skaičius. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti bendrovė skaičiuoja, kad per visus metus keliautojams bendrai bus pasiūlyta apie 100 krypčių.
Šiemet per visus metus trijuose šalies oro vartuose buvo galima rinktis iš maždaug 90 tiesioginių maršrutų.
Lėktuvų bilietų kainos keliautojų ateinančiais metais nebeturėtų nemaloniai stebinti. Kelionių analizės bendrovės „Mabrian“ duomenimis, 2022–2023 m. vidutinės skrydžių kainos išaugo 31 proc., tačiau Lietuvos civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė Orijana Mašalė Delfi teigia, kad 2024 m. ši tendencija jau turėtų išsikvėpti.
„Kaip rodo pirminiai duomenys, tiek verslo, tiek turizmo keleivių skaičiai kitąmet turėtų būti panašūs ar kiek didesni nei šiemet, todėl ir bilietų kainos turėtų išlikti panašios kaip 2023 metais“, – sako O. Mašalė.
Tiesa, ji pažymi, kad greta paklausos veiksnių įtaką aviacijos sektoriui daro ir aviacinių degalų kainos, valstybių ir oro uostų taikomi mokesčiai, darbuotojų atlyginimai. Visa tai gali paveikti ir skrydžių bilietų kainas.
„Tačiau aviatoriai tikisi, kad po kelių ekstremalių išbandymų metų, jokių juodųjų gulbių, t. y. neįmanomų suplanuoti netikėtumų, 2024 m. nebebus, tad ir keleiviai žymaus bilietų kainų pokyčio nepatirs“, – kalba O. Mašalė.
Apie vasarą – informacijos dar nedaug
Apie savo ateinančių metų vasaros sezono planus į šalies oro uostus skraidančios bendrovės aktyviai dar neskelbia.
Kol kas tik Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ informavo, kad nuo 2024 m. aviacinio vasaros sezono skraidys trimis naujomis kryptimis iš Kauno oro uosto. Reguliarūs skrydžiai bus vykdomi į Berlyną (Vokietija), Pizą (Italija) ir Zadarą (Kroatiją).
Patogiau keliautojai galės pasiekti ir Austrijos sostinę. Oro bendrovė „Austrian Airlines“ skelbia, kad maršrutu Vilnius–Viena nuo ateinančių metų balandžio skraidys dažniau, t. y. keturis kartus per savaitę vietoje dabartinių trijų.
„Lufthansos“ grupei priklausanti Šveicarijos oro bendrovė SWISS taip pat paskelbė, kad nuo vasaros dažnins skrydžius į Ciurichą. Šiuo metu tarp Vilniaus ir Ciuricho vyksta 4 skrydžiai per savaitę, o nuo 2024 metų kovo mėnesio pabaigos planuojama vykdyti 5 skrydžius, nuo birželio – net 6 skrydžius kiekvieną savaitę; tai didžiausias skrydžių dažnis šiuo maršrutu per visą vykdymo istoriją.
Ryga ir toliau pirmaus
Tradiciškai iš didesnio krypčių skaičiaus galės rinktis kaimyninės Latvijos oro uostą pasirinkę keliautojai. Jau šiemet Rygos oro uostas siūlė 109 tiesioginius maršrutus – dvidešimčia daugiau nei visi trys mūsų šalies oro vartai kartu sudėjus. O ateinančiais metais iš Rygos turėtų būti galima skristi dar daugiau krypčių ir rinktis iš didesnio oro bendrovių skaičiaus.
Pavyzdžiui, šiemet po 16 metų pertraukos į Latviją sugrįžo pasaulinė aviacijos milžinė „British Airways“, iš Rygos į Londoną skraidžiusi 1997–2007 m. Ši kompanija kas savaitę vykdo tris skrydžius į Hitrou oro uostą.
Kitais metais savo bazę Rygos oro uoste turėtų atidaryti ir oro bendrovė „Norwegian“, tiesa, kol kas neskelbiama, kokius maršrutus iš Latvijos sostinės ji vykdys. Septynis naujus maršrutus iš Rygos ateinančių metų vasarą planuoja ir „AirBaltic“.
Naujas geležinkelio maršrutas
Beje, pasiekti Rygą lietuvių keliautojai kitais metais jau galės ne tik automobiliu ar autobusu, bet ir traukiniu. Tarptautine jungtimi maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga traukiniai pradėjo kursuoti gruodžio 27 d., šie reisai bus vykdomi kiekvieną dieną. Standartinis traukinio bilietas tarp sostinių kainuoja 24 eurus, pirmos klasės bilietas – 34 eurus, kelionė trunka apie 4 val. 15 min.
Naujame tvarkaraštyje numatytas ir persėdimas į tarptautiniu maršrutu kursuojantį traukinį iš maršrutu Kaunas–Vilnius vykstančio traukinio. Šis persėdimas suplanuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje.
Geležinkelio maršrutas Vilnius–Ryga buvo atkurtas po beveik dvidešimtmečio pertraukos, o traukinio palydėjimo į pirmąjį reisą renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad ateityje šį maršrutą ketinama pratęsti iki Talino, taip pat galvojama apie jungtį su antru didžiausiu Latvijos miestu Daugpiliu.
Nuo 2022 m. pabaigos geležinkeliu iš Lietuvos galima pasiekti ir Lenkiją, ten kasdien veža maršruto Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva traukinys. Kelionė iš Vilniaus į Varšuvą su persėdimu Mockavoje trunka beveik 9 valandas, o bilietas kainuoja 25 eurus.
Tiesa, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ žada, kad, pakoregavus kai kuriuos tvarkaraščius, kitais metais kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių sutrumpės iki 8 valandų.
Traukinio konkurencijos nebijo
Pasiekti kaimyninių šalių sostines siūlo vežėjai autobusais. Tarptautiniais maršrutus iš Lietuvos važinėjančios bendrovės į Rygą nuvežtų per 4 valandas už maždaug 19 eurų, į Varšuvą – per 7 valandas už 30–40 eurų.
Be to, vežėjai autobusais siūlo gerokai platesnį tiesioginių krypčių tinklą.
Pavyzdžiui, Latvijos bendrovė „Ecolines“ iš Vilniaus bei Kauno siūlo keliauti į Rygą bei Varšuvą, Estijos Talino, Pernu ir Tartu miestus, taip pat Kyjivą ir Lvivą Ukrainoje, Minską Baltarusijoje, Amsterdamą bei Roterdamą Nyderlanduose, Berlyną, Hamburgą ir Štutgartą Vokietijoje bei Prahą Čekijoje.
Su „Eurolines“ prekių ženklu tarptautinius keleivių pervežimus vykdanti bendrovė „Kautra“ tiesiogiai veža į Rygą ir Bauskę Latvijoje, Varšuvą, Gdanską, Balstogę ir Liubliną Lenkijoje, Minską ir Gardiną Baltarusijoje, Lvivą ir Kyjivą Ukrainoje bei Rusijos Kaliningradą.
Estijos bendrovės „Luxexpress“ autobusai iš Vilniaus bei Kauno kursuoja į Rygą, Varšuvą bei Taliną, jais taip pat tiesiogiai iš abiejų didžiausių Lietuvos miestų galima vykti į Suvalkus.
Į kaimynines šalis orientuojasi ir 40-yje valstybių veikianti tarptautinė keleivių vežimo kompanija „FlixBus“. Jos autobusais iš Lietuvos be persėdimų galima pasiekti Rygą, Taliną, Varšuvą ir Balstogę Lenkijoje, taip pat vykdomi reisai į Berlyną iš Vilniaus bei Kauno.
Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas Delfi sako nemanantis, kad vežėjai autobusais kitais metais pasiūlytų daug naujų tiesioginių tarptautinių maršrutų. Pasak jo, dabartinis krypčių iš Lietuvos tinklas yra optimalus ir atitinkantis paklausą.
„Nemanau, kad atsiras poreikis įvesti daugiau maršrutų, nei yra šiandien. Galbūt kas nors įtrauks dar kokį Lenkijos miestą. Ar Ukrainos, bet tai priklausys nuo karo situacijos“, – svarsto L. Skardžiukas.
Jis taip pat pažymi, kad tarptautinių autobusų bilietai kitąmet gali šiek tiek brangti, kadangi vežėjų kaštai augs dėl didėsiančių kelių mokesčių ir dyzelino akcizų. Tačiau pašnekovas sako, kad šioje srityje daug kas priklausys ir nuo konkurencinės aplinkos, kurioje įtampą didina ir naujasis „Lietuvos geležinkelių“ maršrutas į Rygą.
Visgi paklaustas, ar baiminasi, kad daug autobusų keleivių persės į traukinius, L. Skardžiukas sako galvos pernelyg dėl to nesukantis, nes patirtis rodo, kad ir Varšuvos traukinys daug keleivių iš vežėjų autobusais nenuviliojo.
„Ramiai žiūrime į tą Rygos traukinį. Dabar, kalėdiniu laikotarpiu, jis žmonių surinko, nes keleiviai į tai pažiūrėjo kaip į atrakciją. Bet kaip jiems seksis važinėti kasdien ir kiek nuostolių sugeneruos visas šitas reikalas, ateitis parodys“, – teigia „Kautros“ vadovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
