Nors Lietuvos gyventojai jau skundžiasi, kad greičio matuokliai „tuoj bus ant kiekvieno kampo“, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nestabdo – numatyta įrengti gal virš pusšimčio vidutinio greičio ir keletą momentinio greičio matuoklių valstybinės reikšmės keliuose.
LAKD sudarytame greičio kontrolės priemonių žemėlapyje matyti, kad per 2023–2024 m. Lietuvoje planuojama įrengti 54 vidutinio greičio stebėjimo ruožus, o dar šiemet turėtų išdygti šeši momentinio greičio matuokliai.
Net keturi vidutinio greičio kontrolės ruožai atsiras automagistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, todėl tiems, kurie mėgo paspausti greičio pedalą ir pasiekti pajūrį greičiau, teks kiek nurimti.
Trys iš jų nebus ilgi. Pirmasis prasidės netoli Viduklės ir baigsis ties Kryžkalniu, jo ilgis – beveik 13 km, ties Gargždais pasitiks kiek daugiau nei 6 km ruožas, o įvažiuojant į Klaipėdą – vos 900 metrų.
O štai iškart už Kryžkalnio prasidėsiantis kontrolės ruožas bus vienas ilgiausių šalyje ir tęsis beveik 31 km.
„Įdomu ar tiems, kas priima tokius sprendimus su galva viskas tvarkoje?“, – tokiu sprendimu pasipiktino Seimo narys Andrius Mazuronis.
Jis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame teigia, kad toks sprendimas skirtas pasipelnyti ir atbaidys vairuotojus nuo važiavimo Lietuvos keliais.
„Man atrodo, kad jau akivaizdu, kad mes naudojame greičio kontrolės priemones (ar vidutinius greičio matavimo prietaisus, ar trikojus) ne tam, kad eismas būtų saugesnis, o tam, kad būtų įmanoma surinkti kaip galima daugiau baudų.
Teko ne kartą pravažiuoti automobiliu visą Europą. Panašu, kad Lietuva greitai taps ta sala, kurios Europos automobilistai stengsis išvengti“, – svarsto A.Mazuronis.
Įraše jis pridūrė, kad kreipsis į LAKD ir sieks išsiaiškinti, kokios tokio sprendimo priežastys.
Kelių direkcijos pasiteiravus, pagal kokius kriterijus sprendžiama, kur bus sumontuoja nauja eismo stebėjimo įranga, jos atstovė Neda Černiauskaitė naujienų portalą lrytas.lt patikino, jog įmonė turi medotiką, kurios laikosi.
„Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose.
Vieni svarbiausių kriterijų – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, eismo įvykių pasekmės, kai nesaugus važiavimo greitis yra, tikėtina, pagrindinė eismo įvykius nulėmusi priežastis, lenkimo ribojimai kelio ruože, įskaitiniai eismo įvykiai ir panašiai“, – priežastis vardija N.Černiauskaitė.
Kelio ruožus, kuriuose yra pastatyti vidutinio greičio matuokliai, žymi ženklas „Automatinė eismo kontrolė“, tai reiškia, jog kameros stebi ne tik greičio megėjus, bet fiksuoja ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
„Ši įranga fiksuos ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, sumokėtas kelių mokestis ir nustatytus pažeidimus perduos į Administracinių nusižengimų registrą“, – informuoja LAKD atstovė.
Nepaisant to, ar kelyje yra sumontuota eismo kontrolės įranga, ar ne, Kelių direkcija primena, kad greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžias autoįvykių pasekmes ir ragina vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
