Nei garsūs sostinės advokatai Nijolė Vaičiūnaitė bei Egidijus Baranauskas iš Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“, nei savi tarnautojai iš savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus, vadovaujamo Rūtos Šimaitytės-Kudarauskės, neįstengė padėti Kauno miesto savivaldybei pasiekti pergalę Lietuvos aukščiausiajame teisme.
Kauno miesto savivaldybė bei jos Administracija šiam teismui buvo apskundusi jai nepalankią pernykštę Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (2022 m. spalio 27 d.) nutartį. (tekstą apie ją skaitykite čia).
Baigiantis birželiui (to mėnesio 29 dieną) Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Ji įsigaliojo (o tai reiškia, kad savivaldybė privalo vykdyti) nuo nutarties priėmimo dienos.
Deja, tai nereiškia, kad savivaldybė dar ko nors naujo nesugalvos, norėdama apkartinti keliasdešimt metų Kauno mariose besitęsiantį Turistinių burlaivių savininkų asociacijos gyvavimą. Tad istorija bei viešų finansų tekėjimas iš Kauno miesto biudžeto, tebedrumsčiant ir taip neskaidrų Kauno marių vandenį Neptūno pakrantėje, gali tęstis toliau. Nes kažkam vis tik maga nepaleisti iš savo „žnyplių“ nusižiūrėto brangaus kampelio? (ai, čia niekam konkrečiai netaikoma, tik šiaip – toks žurnalistinis pastebėjimas, beregint, kaip kiti Kauno „kampeliai“ tai prie vandens, tai kitose gražiose vietose, iš viešų tampa privačiais…).
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog teisminių ginčų nagrinėjimas tarp savivaldybės bei Turistinių burlaivių savininkų asociacijos (TBSA) užtruko ne vienerius metus. Ir kainavo ne vieną tūkstantį eurų. Tiesa, viena pusė – savivaldybė – pinigus tam sėmė iš kauniečių mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto, kita – naudojo asociacijos veiklai šios organizacijos, Neptūno įlankoje įsikūrusios prieš keliolika metų, narių mokamas asmenines lėšas.
Visuomenei (mokesčių mokėtojams) informacija nepateikiama, kiek iki šiol Kauno miesto savivaldybė išleido biudžeto lėšų ne tik saviems tarnautojams, mokėdama už jų atliekamą darbą, susijusį su bylomis dėl „sudubliuotų“ plotų Neptūno įlankoje, savivaldybei statant pontoninę prieplauką, bet ir samdydama nepigiai kainuojančius privačių kontorų advokatus.
Anksčiau „ginčydama savivaldybės veiksmus, ieškovė (TBSA) žemesnės instancijos teisme buvo pateikusi įrodymus, kad „projektuojama burinių jachtų pontoninė prieplauka (taip pat – perspektyvinė prieplaukos plėtra, pažymėta pilka spalva) sutampa su ieškovei priklausančia prieplauka. Lietuvos transporto saugos administracija, nuvykusi į Kauno marių įlanką ir įvertinusi situaciją prieplaukose, informavo, kad atstumas tarp Kauno miesto savivaldybės statomos plūduriuojančios prieplaukos ir ieškovės eksploatuojamos plūduriuojančios prieplaukos galų yra nepakankamas saugiai laivybai vykdyti, nes, prišvartavus į bet kurios prieplaukos gale numatytą stovėjimo vietą laivą, užblokuojamas laivų išplaukimas iš prieplaukos. (…).
Aukščiausiajame teisme dar kartą konstatuota, jog „Kauno miesto savivaldybė, rengdama Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės R. Kalantos g. 130 statybos projektą, privalėjo įvertinti NŽT (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikime nurodytą sąlygą ir atsižvelgti į Kauno mariose jau esamą prieplauką bei ruošti projektą, nepažeisdama trečiųjų asmenų teisių ir interesų“.
Daugiau šia tema
AT nutartis yra didelės apimties, todėl „Kas vyksta Kaune“ cituoja tik menką jos dalį. Esminę. Beje, į teismą (žemesnės instancijos) pirmiausia kreipėsi Turistinių burlaivių savininkų asociacija, šiuo atveju tapdama ieškove.
„Kolegija, spręsdama dėl statybos leidimo panaikinimo, nurodė, kad ieškovė Kauno marių teritorijoje turi teisėtai nuosavybės teise valdomus hidrotechninius statinius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ji turi teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes atsakovė, rengdama Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės R. Kalantos g. 130 statybos projektą, turėjo atsižvelgti į tai, kad šioje teritorijoje ieškovė valdo jai priklausančius statinius“.
Finalinį (tikėkimės) tašką šioje istorijoje padėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (teisėjai Gediminas Sagatys, Antanas Simniškis bei Donatas Šernas) nusprendusi jau minėtą palankią buriuotojų organizacijai Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Taip pat nuspręsta priteisti ieškovei – Turistinių burlaivių savininkų asociacijai iš atsakovių – Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Kauno miesto savivaldybės – po 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
