Šiemet į Klaipėdos miesto politikos padangę įsiveržusi nauja žvaigždė – partija „Laisvė ir teisingumas“, kurios vedlys Seimo narys Remigijus Žemaitaitis su komanda miesto savivaldybės taryboje iškovojo net septynias vietas, dalyvaus ir uostamiesčio valdyme.
Penktadienį išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės meras, atstovaujantis komitetui „Ištikimi Klaipėdai“, Arvydas Vaitkus, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Lina Šukytė – Korsakė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Algimantas Šniepis, komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ atstovė Vaida Raugelė bei socialdemokratams atstovaujantis mero rinkimus pralaimėjęs Vytautas Grubliauskas pasirašė koalicijos sutartį ir paskelbė pasiskirstę postus.
Tačiau nė vienas iš susitarimą pasirašiusių politikų nedetalizavo, kuris kandidatas užims vienas ar kitas pareigas Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje bei administracijoje.
„Palaukite pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio, kuris įvyks kitą ketvirtadienį balandžio 20 d. Tuomet ir sužinosite pavardes“, – rekomendavo išrinktas meras A. Vaitkus.
Antras iš svarbiausių postų, savivaldybės administracijos direktoriaus, skirtas daugiausiai mandatų iškovojusiai „Laisvės ir teisingumo“ partijai.
Pasirinko Vilnių
Deja, koalicijoje nebus partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąrašo Klaipėdoje lyderio Remigijaus Žemaitaičio. Jis, lyg meteoras, blykstelėjo tik trumpam – liko trečioje vietoje miesto mero rinkimuose ir, nors pateko į miesto savivaldybės tarybą, šio politiko uostamiestyje nepamatysime.
Prieš savivaldos rinkimus R. Žemaitaitis mušėsi į krūtinę ir įrodinėjo, esąs pasiryžęs palikti Seimą ir dirbti Klaipėdoje. Po rinkimų politikas persigalvojo ir nusprendė likti Seime, o jo vietą taryboje užims aštuntoje sąrašo vietoje likęs kandidatas Sergej Mažūga. Iki rinkėjų reitingavimo partijos sąraše šis politikas buvo įrašytas dvyliktoje pozicijoje.
„Po partijos prezidiumo posėdžio, dviejų valandų ginčo, partija paprašė, kad nepalikčiau Seimo, nes partija nebeturėtų atstovo Seime ir niekas negalėtų įgyvendinti programinių nuostatų, kurias partija buvo užsibrėžusi 2020 metais. Kai esu Seime, galiu daugiau padėti spręsti visų žmonių problemas“, – žiniasklaidai dėstė R. Žemaitaitis.
Politikas tvirtino pasiliekantis galimybę tarybos nario pareigas eiti pasibaigus Seimo nario kadencijai ir pabrėžė, kad Klaipėdos miesto gyventojai nebus palikti be dėmesio.
„Savo ruožtu aš pasakiau, kad tokiu atveju aš pasilieku teisę sugrįžti į tarybą, atsisakau tarybos nario mandato su teise jį susigrąžinti, kai pasibaigs mano Seimo nario kadencija. Sutariau, kad atidarysiu Klaipėdoje biurą, bus gyventojų priėmimai, patarėjas, susidėliojome tokį grafiką. Man jis nelabai tinkamas, bet ką padarysi, aš esu komandos žmogus, viskas ne nuo manęs vieno priklauso“, – žiniasklaidai kalbėjo jis.
Apie komandą – nenoriai
Tačiau plačiau apie savo komandą, kurią jis atvedė į rinkimus, R. Žemaitaitis kalbėti nenorėjo.
„Vienus žmones pats pažinojau, kitus kažkas pasiūlė, taip ir buvo sudarytas sąrašas“, – nedaugžodžiavo politikas.
Paprašytas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą patekusių partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąrašo narių kontaktų, Seimo narys ėmė išsisukinėti.
„Kai prisieks naujoji Klaipėdos miesto savivaldybės taryba mes surengsime vieną didelę bendrą spaudos konferenciją, kurioje galėsite juos visus pakalbinti“, – sakė R. Žemaitaitis.
Klaipėdiečiai labiausiai norėjo susipažinti su netikėtai politike tapusia buvusia baro „Alynas“ padavėja-barmene Monika Žvinklyte. Moteris pradiniame partijos sąraše buvo 11 vietoje, tačiau po reitingavimo šoktelėjo į septintąją.
M. Žvinklytė prisipažino, kad R. Žemaitaičio komanda ją pasiekė per darbovietę.
„Kaip matėt, dirbau „Alyne“. Pasirodė įdomu ta politika, kadangi šiek tiek domėjausi prieš tai, tenka ir su draugais, giminėm pakalbėt. O Žemaitaitis kviečia visus į sąrašą, kad pakeistume savo ateitį. Buvo staigmena, kad patekau (į savivaldybės tarybą, – aut.p.), nors aš ir agitavau, kviečiau draugus (balsuoti – aut.p.) Šiaip aš esu liberalaus požiūrio, bet man įdomios jaunimo problemos, senesnių žmonių problemos. Pietinėje miesto daly ypač tai jaučiasi. Aišku, parkavimo vietos taip pat yra didelė bėda, jai reik skirt dėmesio“, – raštu apie save šiek tiek papasakojo M. Žvinklytė.
Be jos į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą pateko jau politikos patirties politikoje turinti Lina Šukytė-Korsakė, dirbanti UAB „Medikanos diagnostikos ir gydymo centre“ vyr. slaugytoja administratore. R. Žemaitaitis jau pranešė, kad ši klaipėdietė išrinkta partijos „Laisvė ir teisingumas“ frakcijos Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje seniūne.
Seniūnės pavaduotoju išrinktas kitas „Laisvės ir teisingumo“ partijos sąrašo narys Vidas Karolis, dirbantis Birių krovinių terminale vyr. dispečeriu. Savo interesų deklaracijoje jis nurodė esantis UAB „Klaipėdos taksi parkas“ akcininku.
Dar vienas politikos naujokas – Kęstutis Bartininkas, dirbantis UAB „Agroreidas“ vykdančiuoju direktoriumi.
Naujuoju Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu tapo ir Henrikas Galinauskas, esantis „Švyturio odontologijos klinikos“ direktoriumi bei gydytoju odontologu, o taip pat ir VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ vieno iš skyrių vedėju.
Į klausimą „Kieno Krymas?“ neatsakė
Mandato atsisakius R. Žemaitaičiui, į savivaldybės taryba pateko renginių vedėjas Sergej Mažūga, nurodęs esą VšĮ „Naujoji Klaipėda“ bei VšĮ „Jaunimo veiklos centras“ dalininku.
Prieš metus šis vyras labai griežtai sureagavo į iniciatyvą griauti sovietinę praeitį Lietuvoje šlovinančius bei Raudonosios armijos „žygius“ įamžinusius paminklus. Šios iniciatyvos autorius S. Mažūga išvadino nacionalistais ir populistais, kurie esą paskelbė Lietuvos rusakalbių bendruomenei karą.
Portalo „Atvira Klaipėda“ žurnalistui tiesiai šviesiai paklausus S. Mažūgos, „Kam priklauso Krymas?“, naujas Klaipėdos miesto tarybos narys tarė: „Neatsakysiu į šį klausimą“. Ir pabrėžtinai pataisė, esą jis yra Sergej, o Sergejus. Nors kandidato anketos skiltyje „Tautybė“ nurodė esąs lietuvis.
Politikos nemėgstantis politikas
Dar vienas politikos naujokas – Steponas Venckus, kuris savo pareigų skiltyje nurodė esąs konsultantas. Ką jis konsultuoja ir kokiais klausimais teikia konsultacijas, sužinoti nepavyko, nes S. Venckus atsisakė bendrauti.
„Politikos ir žurnalistų nemėgstu… Kol dar nedaviau priesaikos, tol nesu viešas asmuo. Į sąrašą netyčia pakliuvau… Ir kita žurnalistė skambino. Toks įdomus palikau. Nors nemėgstu būti įdomus. Girdėjau, kad visi jau pasidalino ir postus, ir dar kažką… Bet manęs tai nedomina.
O kaip Žemaitaičiui pavyko mane prikalbinti? Va, taip ir pavyko. Man patinka, kad jis ant valdančiosios daugumos pasako tiesiai, ką galvoja. Patiko ir kaip žmogus… Daugiau nebegaliu kalbėti, jau dabar prie keturių žmonių kalbu…“, – nutraukė pokalbį S. Venckus.
Po kelių dienų S. Venckus atsiuntė žinutę: „Dar kartą sveiki, pokalbį nukelkime vėlesniam laikui, pvz. balandžio 21 d. Ačiū už kantrybę“.
Savo interesų deklaracijoje S. Venckus nurodė esą UAB „Vilniaus skalbykla“ bei UAB „Jūros mūša“ akcininku. „Jūros mūša“ yra patalpas nuomojantis verslo centras miesto centre.
Prieš kelerius metus buvo rašyta, kad „Vilniaus skalbykla“, „Kauno skalbykla“, šiuo metu Kretingos r. registruota UAB „Rasa“ (klaipėdiečiai prisimena prieš keletą dešimtmečių veikusį buitinio gyventojų aptarnavimo susivienijimą „Rasa“, kuriame be kitų, buvo teiktos ir skalbimo paslaugos, – aut.p.) jau daug metų laimi viešuosius pirkimus visoje Lietuvoje.
Portale „Delfi“ buvo skelbta, kad minėtosios skalbyklos buvo susijusios su Seimo nariu Darbo partijos atstovu Valentinu Bukausku bei žinomu verslininku Vidmantu Urniku.
Savo deklaracijoje S. Venckus nenurodė, kad turi kokių nors ryšių su V. Urniku, nors su pastaruoju jis iki šiol turi bendrų verslo interesų. Dar 2005 m. S. Venckus ir V. Urnikas bendrai valdė jau minėtą UAB „Rasa“. Šiuo metu jų interesai sutampa plėtojant vieną nekilnojamojo turto projektą.
Prieš dvejus metus UAB „Antante“, kuriai vadovauja V. Urniko žmona Sandra Urnikienė, o pats V. Urnikas valdo 50 proc. šios bendrovės akcijų, įsigijo pastatų kompleksą Sportininkų ir Malūnininkų gatvių sankryžoje, kurie šiuo metu yra rekonstruojami. Pastatuose planuojama įrengti butus. Seniau šie pastatai priklausė Klaipėdos universitetui, viename jų gyveno studentai, kitame veikė Tęstinių studijų institutas.
Tačiau netrukus šiuos pastatus planuojama paversti daugiabučiais.
„Parduodami butai Retro stiliaus name Klaipėdos miesto Bomelio Vitės mikrorajone“, – rašoma socialinio tinklo paskyroje. Butų kainos – nuo 1300 iki 1800 eurų už vieną kvadratinį metrą.
Tačiau skelbimuose nenurodoma, kad vienas iš pastatų, kuriuose įrenginėjami ir pardavinėjami būstai, Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo duomenimis, yra „mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties“. Kol kas šio objekto paskirtis nėra pakeista į „gyvenamosios paskirties“.
Šio pastato bendrasavininkiai yra bendrovė „Antante“. Dalį pastato valdo ir S. Venckus.
Neeilinė asmenybė
Beje, ir pats V. Urnikas yra neeilinė asmenybė. 2007 m. kovo 22 d. portale „Delfi“ buvo paskelbtas Dainiaus Sinkevičiaus straipsnis, kuriame rašyta, jog „teismas buvo nustatęs, kad Kauno „daktarų“ grupuotei priskiriami Arikas Pastuškovas, Gintaras Skobas, Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė, ir Vidmantas Urnikas, pravarde Vidma, 1991 metų pavasarį organizavo ginkluotą banditų gaują.
Gaujai priskiriama apie 10 žiaurių nužudymų, kuriuos prieš kelerius metus atskleidė Policijos departamentas. Nusikaltėliai buvo teisiami dėl banditizmo, tyčinių nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti sunkinančiomis aplinkybėmis, šaudmenų ir sprogmenų laikymo“.
Tiesa, šios informacijos sąrašo vedlys R. Žemaitaitis nesureikšmino. Jo teigimu, jeigu asmuo yra dėl ko nors kaltas, „kriminalinė žvalgyba jam turi uždėti antrankius ir toks žmogus turi būti kalėjime. Jeigu to nėra padaryta, asmuo yra nekaltas“, – sakė R. Žemaitaitis.
Panašaus požiūrio laikosi ir išrinktasis Klaipėdos miesto savivaldybės meras A. Vaitkus. Jis teigė apie jokias S. Venckaus sąsajas nežinąs, todėl ir negalįs komentuoti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
