Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Pasak institucijos, šios dažniausiai panaudojamos tik vieną kartą, o po to palieka apyvartą. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų.
Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šių monetų pakeitimui ir tvarkymui Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų.
„Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir administravimui, bei tvarkymui“, – ketvirtadienį, diskusijos „Ar mums reikalingos 1 euro cento ir 2 euro centų monetos?“ metu teigė E. Lisinskaitė.
„Vienas iš Lietuvos banko uždavinių yra užtikrinti Lietuvos prekybininkų ir vartotojų grynųjų pinigų poreikį. Todėl tas monetas turime ir toliau kaldinti ir leisti“, – pridūrė ji.
LB specialistė paminėjo, kad toks centų atsisakymas taip pat sutaupytų visuomenei ir verslui laiko ir pastangų, kadangi nereikėtų
„Čia taip pat galime kalbėti ir apie žmogiškuosius kaštus – kiek susitaupo žmonėms darbo laiko ir verslui pastangų, kai nereikia skaičiuoti monetų dienos pabaigoje. kiek efektyvesnis tampa prekybos ciklas, kai jomis neatsiskaitoma“, – aiškino LB atstovė.
Pašalinus centus ir apvalinant kainas, jos vartotojams beveik nedidės
Jeigu toks 1 ir 2 ct monetų pašalinimas įvyktų, pasak E. Lisinskaitės, atsiskaitant grynaisiais kainos būtų apvalinamos remiantis artimiausiu 5 kartotiniu. Jos teigimu, toks apvalinimas būtų daromas tik mokant grynais ir remiantis ne atskirų kainų, o viso krepšelio kaina.
„Apvalinama būtų galutinė pirkinių krepšelio suma, ne atskirų prekių kaina. Apvalinimas būtų atliekamas tik tuomet, kai parduotuvėse atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Jeigu mokama kortele ar kuponais ar perkant internetu, toks apvalinimas nebūtų taikomas. Apvalinama būtų iki 5 centų, priklausomai nuo situacijos į šiek tiek didesnę ar mažesnę sumą“, – aiškino E. Lisinskaitė.
„Degalinėse kainos, nors pilant degalus yra nustatomos trijų skaičių po kablelio tikslumu, yra suapvalinamos“, – pridūrė ji.
Pridedama, kad iš LB pusės nemanoma, kad toks apvalinimas turės neigiamo poveikio vartotojams per didesnes kainas. Anot specialistės, vartotojai susidurtų su vos 0,01 proc. kainų pokyčiu.
„Mūsų skaičiavimai ir analizės rodo, kad apvalinimo įtaka vartotojo išlaidoms yra arti nulio. Lietuvos banko tyrimu, remiantis trijų prekybos tinklų 200 tūkst. kvitų, tarp kurių atrinkome tuos, kurie buvo sumokėti grynaisiais pinigais, ir buvo pritaikyti apvalinimo principai. Pamatyta, kad pritaikymo įtaka tesiekia vos vieną šimtąją procento“, – tvirtino LB specialistė.
Taip pat, pasak E. Lisinskaitės, toks apvalinimas bus taikomas tik rinkoje. Tokiems dalykams kaip algos ar išmokos, centų sumos apvalinimas bus netaikomas.
