Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris siekė išsiaiškinti dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą.
„Mano tėvai santuokos metu įsigijo butą, kuris buvo registruotas tėčio vardu. Mirus mamai ir pablogėjus tėčio sveikatai nusprendėme butą parduoti. Pradėjus tvarkyti buto pardavimo dokumentus paaiškėjo, jog pusė buto priklausė mamai, po kurios mirties į notarų biurą nesikreipėme, nes galvojome, jog ji turto neturi. Kokių veiksmų turėtume imtis, jog visas butas oficialiai priklausytų tėčiui?“ – klausė skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniam, nepaisant to, kad jis įformintas tik vieno iš jų vardu.
Turintis teisę paveldėti asmuo gali savo paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymas numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Šioje aprašytoje situacijoje yra labai svarbu kiek laiko praėjo po motinos mirties. Jeigu trijų mėnesių terminas yra praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, galima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleisti terminą palikimui priimti. Įpėdinis, kuris kreipiasi į teismą turi įrodyti, jog dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nepriklausė nuo įpedinio valios, jis tinkamai negalėjo įgyvendinti savo teisių. Įstatymu nėra reglamentuota kokios priežastys yra pripažįstamos svarbiomis dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti, tai kiekvienu individualiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes.
Tais atvejais, kai po asmens mirties yra praėję nemažai laiko, o palikimas nėra priimtas, galima kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrodinėti, jog asmuo per trijų mėnesių laikotarpį priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą, tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pabrėžiama, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu įpėdinis priima ne tik palikėjui priklausiusį turtą, tačiau ir skolas už kurias atsako visu savo turtu.
Įstatyme yra numatyta galimybė apsaugoti įpėdinio turtinius interesus, tai yra palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenamą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (tai gali būti: mokesčių ar draudimo įmokų mokėjimas ir pan.).
Ar įpėdis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, gali nuspręsti tik teismas, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas atsižvelgia į konkretaus įpėdimo elgesį ir veiksmus po palikimo atsiradimo, taip pat į paveldimo turto pobūdį.
