Dirbtinio intelekto rašomi tekstai, kuriami vaizdo įrašai, parduotuvės be kasininkų ar bendravimas ne su žmogumi, o su pokalbių botais (angl. chatbot) šiandien stebina retą ir veikiau tampa kasdienybe.
Vis daugiau darbo vietų, kurias anksčiau buvo sunku įsivaizduoti be žmogaus, perima technologijos. Kauno kolegijos „Praktikos ir karjeros dienose“ dalyvavusių įmonių „Festo“ ir „tic elkas Baltic“ atstovai sako, kad sunkiausia technologijomis pakeisti bus nestandartines užduotis atliekančius darbuotojus ir dalijasi patarimais ką daryti tiems, kurių darbo vietą kėsinasi užimti technologijos.
Kuriuos darbuotojus technologijos pakeis pirmiausia?
Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus technologijos perims milijonus darbo vietų visame pasaulyje. Pasak „Festo“ General Applications skyriaus vadovo Nerijaus Legio, pirmiausia savo darbo vietas užleisti technologijoms gali tekti tiems darbuotojams, kurių darbe yra nemažai pasikartojančių procesų.
„Visos profesijos, kurios reikalaus žmogiškųjų išteklių resursų ir žmogiškojo intelekto, šiai dienai yra mažiau pakeičiamos naujomis technologijomis. Tuo tarpu vis dažniau naudojamos naujausios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence), programavimo robotai (angl. software robots), mašininis mokymasis (angl. machine learning) galėtų pakeisti profesijas, susijusias su administravimu, apskaita ir kitomis sritimis, kurių procesai yra nekintantys ir pasikartojantys“, – sako N. Legis. Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir „tic elkas Baltic“ vykdantysis inžinierius Mindaugas Kumpaitis.
„Sparčiai vystantis technologijoms, robotikai ir dirbtiniam intelektui, pokyčius galima stebėti ne tik pramonės ar paslaugų, bet ir viešajame sektoriuje bei kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, jei anksčiau paslaugą ar prekę buvo galima įsigyti tik nuvykus į specializuotą įstaigą ar parduotuvę, dabar tai galima padaryti naudojantis įvairiomis interneto platformomis, kurių poreikis bei populiarumas vis auga. Tai rodo, kad dalies aptarnavimo darbuotojų ir pardavimo vadybininkų yra atsisakoma.
Tačiau ne visose srityse tai padaryti taip paprasta. Tokie darbuotojai kaip elektrikai, santechnikai ir kiti specialistai, atliekantys darbus skirtingomis sąlygomis, skirtinguose objektuose, priimantys sprendimus pagal konkrečią situaciją, nemanau, kad artimiausiu metu bus lengvai pakeisti. Taip pat augs poreikis aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių prižiūrėti automatizuotus procesus.
Vertinant iš automatizavimo, robotikos pozicijos, manau, kad artimiausiu metu suklusti turėtų gamybos sričių, aptarnavimo, žemos kvalifikacijos darbuotojai, kurių darbe yra didelis užduoties vykdymo pasikartojamumas ir kurie atlieka ribotą skaičių skirtingų veiksmų ar funkcijų“, – sako M. Kumpaitis.
Žmogiško ryšio technologijos neatstos
Technologijoms užleidžiame ir tas darbo vietas, kuriose, atrodo, bendravimas su žmogumi yra itin svarbus. Tačiau tiek N. Legis, tiek M. Kumpaitis sako, kad darbuotojų, kurių viena pagrindinių funkcijų – bendravimas su žmonėmis, jų konsultavimas ar problemų sprendimas – visiškai pakeisti technologijomis nepavyks.
„Manau, žmogiškasis kontaktas visada išliks svarbus, nes visko automatizuoti ir skaitmenizuoti nepavyks. Vis tiek išliks žmogiškasis faktorius bei socialinių santykių kūrimas. Tačiau, manau, kad ateityje žmogiškasis kontaktas, galimai, bus labiau taikomas hibridiniu modeliu kartu su tam tikromis skaitmeninėmis technologijomis“, – mintimis dalijasi „Festo“ General Applications skyriaus vadovas N. Legis.
„Tikrai yra pozicijų, kur žmogiškasis kontaktas yra labiau pageidaujamas ar netgi būtinas, kad žmonės galėtų gauti ne šaltą atsakymą pagal standartizuotą klausimų ir atsakymų formą, o kad būtų įsigilinta į jų problemą ir pasiūlytas geriausias jos sprendimo būdas.
Juk ir dabar, susisiekus su paslaugų įmone ar prisijungus prie tinklapio, pagalbą siūlo vadinamasis „robotas“ ar „chatbot‘as“, o ne operatorius, ir galima gauti atsakymą ar nuorodą į dažnai užduodamus klausimus, tačiau specifiniams, nestandartiniams klausimams vis dar jungiamas darbuotojas-konsultantas“, – sako „tic elkas Baltic“ vykdantysis inžinierius M. Kumpaitis.
Būtina būti pasiruošus persikvalifikuoti
Vis dažniau galima išgirsti, kad vyresniųjų klasių moksleiviai, abiturientai ar neseniai studijuoti pradėję jaunuoliai nebeturėtų galvoti, kad profesiją renkasi visam gyvenimui – dėl sparčiai besivystančių technologijų ir jų poveikio darbo rinkai daugeliui gali tekti persikvalifikuoti, kai kuriems – daugiau nei vieną kartą. Tačiau stebėti darbo rinkos pokyčius ir būti pasiruošus persikvalifikuoti, į savo atliekamą darbą žiūrėti lanksčiai ir ieškoti būdų tobulėti turėtų kiekvienas.
„Manau, ilgainiui rinkoje reikės darbuotojų, labiau linkusių prisitaikyti prie pokyčių, kurie yra neatsiejama verslo dalis. Darbuotojai, kurie prisitaikys prie naujų technologijų, galvos, kaip galima efektyvinti tam tikrus procesus, pasinaudojant naujausiomis technologijomis, visada bus patrauklesni rinkoje nei darbuotojai, kurie nebus linkę prisitaikyti prie pokyčių ir galvos, kad jų atliekamos užduotys ir procesai niekada nesikeis. Todėl, manau, domėjimasis ir ieškojimas būdų, kaip atlikti užduotis greičiau, kokybiškiau ir efektyviau, visada nuves į teisingą sprendimą – ar tai būtų persikvalifikavimas, ar naujų mokymų ir technologijų paieška“, – sako N. Legis.
„Vienareikšmiškai įvertinti visų pozicijų ir situacijų neišeina, tačiau kvalifikacijos kėlimas, kursų ar mokymų lankymas tikrai leidžia tam tikros kvalifikacijos darbuotojams tapti geresniu savo srities specialistu ar atrasti šiek tiek kitokį požiūrį į atliekamą darbą, sprendžiamą problemą ir galiausiai darbą atlikti efektyviau ir paprasčiau, kas tikrai gali suteikti galimybę išlaikyti savo darbo vietą.
Tačiau, kaip istorija jau parodė, dingstant vienoms profesijoms, galimai bus reikalingos naujos, kurioms taip pat bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. Pavyzdžiui, tam tikrą funkciją atliekantis darbuotojas galėtų persikvalifikuoti į mašinos ar roboto, atliekančio tą darbą greičiau ir tiksliau, operatorių. Tad tendencijas sekti ir būti pasiruošus persikvalifikuoti tikrai būtina“, – „tic elkas Baltic“.
Siekiant padėti studentams atsakingai planuoti savo karjerą, Kauno kolegijoje kasmet organizuojamos „Praktikos ir karjeros dienos“, kurių metu studentai gali atrasti darbo ir praktikos pasiūlymus, užmegzti ryšius su darbdaviais, geriau pažinti darbo rinką.
