Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekė išsiaiškinti dėl galimybės santuokos metu įsigyti nekilnojamo turto objektą, kuris priklausytų vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise.
„Gyvenu su vyru santuokoje. Šiuo metu noriu įsigyti nekilnojamo turto objektą asmeniškai sau. Ką turėčiau padaryti, jog šis nekilnojamojo turto objektas priklausytų man asmeniškai ir skyrybų atveju nebūtų dalijamas?“, – klausė kaunietis.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Įstatyme yra numatyta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo priklausys abiem sutuoktiniams bendrai. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai sutuoktiniai pageidauja nustatyti kitokį jų turto teisinį rėžimą nei yra numatytas įstatyme. Tokiu atveju yra galimybė sudaryti vedybų sutartį.
Vedybų sutartis tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
Vedybų sutartys būna dviejų rūšių: ikivedybinė ir povedybinė. Ikivedybinė sutartis yra sudaroma iki santuokos, o įsigalioja tik po santuokos sudarymo. Tuo tarpu povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo santuokos metu ir įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, jeigu sutartyje nėra numatyta kita įsigaliojimo diena.
Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali pasirinkti vieną iš trijų įstatyme numatytų turto teisinių rėžimų, tai yra susitarti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu nėra sukuriama bendroji jungtinė nuosavybė, kiekvienas sutuoktinis nepriklausomai nuo kito sutuoktinio disponuoja savo turtu. Svarbu pažymėti, jog net ir nustačius turto atskirumo rėžimą, turi būti laikomasi įstatyme nustatytų ribojimų, susijusių su šeimos turtu.
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Šiuo atveju sutuoktiniams bendraja jungtine nuosavybe priklausys ne tik turtas įgytas po santuokos sudarymo, bet ir visas kitas turtas, kuris iki santuokos sudarymo priklausė asmeninės nuosavybės teise.
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Turtas yra įgyjamas abiejų sutuoktinių vardu, tačiau konkrečiomis dalimis. Šiuo atveju, vedybų sutartyje turėtų būti aiškiai nustatomos dalys, kuriomis sutuoktiniai įgyja nuosavybę, arba aiškiai aptariamos dalių nustatymo taisyklės (pavyzdžiui lygios dalys, sutuoktinių pajamas atitinkančios dalys ir kt.).
Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali aptarti tiek esamo, tiek ir būsimo turto teisinę padėtį. Minėtina, jog nėra nustatyta prievolės sutartyje numatyti viso sutuoktinių turto teisinį rėžimą, tai reiškia, jog jis gali būti nustatytas ir tik daliai sutuoktinių turto. Pažymima, jog yra galimybė nustatyti ir mišrų turto teisinį rėžimą, pavyzdžiui numatyti, jog konkretus nekilnojamojo turto objektas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o likęs turtas – bendrąją daline nuosavybe.
Svarbu pažymėti, jog vedybų sutarčiai įstatymas numato notarinę formą, tai reiškia, jog ji turi būti sudaryta raštu ir patvirtinta notaro, priešingu atveju bus laikoma negaliojančia. Kartu pabrėžiama, jog vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, kreditorius ar antstolius) gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji yra išviešinta, tai yra įregistruota vedybų sutarčių registre. Vedybų sutartis gali būti keičiama.
Sutarties keitimas taip pat turi būti patvirtintas notaro, tačiau prieš notarui patvirtinant vedybų sutarties pakeitimus, būtina gauti išanktinį teismo leidimą keisti vedybų sutartį. Visi vedybų sutarties pakeitimai taip pat turi būti registruojami vedybų sutarčių registre. Norint nutraukti vedybų sutartį galioja toks pats reikalavimas kaip ir ją sudarant, tai yra sutarties nutraukimas privalo būti patvirtintas notarine tvarka.
