Kaliningrado valdžia siūlo visiškai uždrausti prekių judėjimą tarp Baltijos šalių ir Rusijos, išskyrus tranzitą. Apie tokias priemones savo „Telegram“ kanale pranešė Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas.
Pasak gubernatoriaus, tai leistų apkrauti jūrų vežėjus, taip pat suteiktų darbo Kaliningrado uostams, kurie smarkiai nukentėjo nuo Europos Sąjungos įvestų apribojimų.
Tačiau tokiu atveju prekių gabenimo jūra tarifai turėtų būti nustatyti pagal geležinkelių tarifus, vadovaujantis kainų santykiu 10-01, pridūrė A. Alichanovas.
Kiek anksčiau regiono vadovas teigė, kad Lietuva nepraplėtė tranzitui į Kaliningrado sritį taikomų sankcijų sąrašo.
Jis patikslino, kad Europos Komisijos patvirtintos sankcijos įvedamos etapais ir buvo priimtos dar kovo mėnesį.
Šiuo metu įsigalioja naujas jų etapas, susijęs su įvairiomis prekėmis, pažymėjo A. Alichanovas.
Pradedamas riboti cemento, alkoholio tranzitas į Kaliningradą
Nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo Rusijai pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą draudžiama gabenti rusiškos kilmės cementą, alkoholį ir kitus produktus.
Sankcijos vykdomos remiantis ES priimtu reglamentu bei Europos Komisijos (EK) vertinimais ir konsultuojantis su ja, teigia Lietuvos muitinė.
Ribojimai cementui, alkoholiui ir kitoms prekėms numatyti balandžio 8-ąją priimtame sankcijų pakete, ES į ribojamų priemonių sąrašus įtraukė dalį šiuo metu tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą geležinkeliais vežamų prekių, joms numatė skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.
Birželio 17-ąją įsigaliojus draudimui per ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, Rusija paskelbė, kad tai priešiški ir vienašališki Lietuvos veiksmai bei Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, Rusijos informaciją vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
Netrukus EK paskelbė siekianti išaiškinimo, kaip turėtų būti taikomos sankcijos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė birželio pabaigoje sakė, kad Komisijai dėl to pateikta daug pastabų.
„Tikrai negali būti kažkokių nenuoseklių pozicijų, todėl, kad mūsų vertinimu nėra jokio skirtumo – reglamento nuostatos skirtingų prekių atžvilgiu yra skirtingos tik tiek, kiek skirtingais terminais pasibaigia pereinamieji laikotarpiai“, – tada sakė I. Šimonytė.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė portalui 15min.lt šią savaitę patvirtino, kad aptariama galimybė cemento gabenimui išduoti vienkartinius leidimus išskirtiniams atvejams, kurie nebūtų laikomi sankcijų švelninimui.
„Toks ES veikimas būtų logiškas ir nebūtų traktuojamas kaip sankcijų Rusijai švelninimas, užsimerkiant prieš Rusijos toliau vykdomą karą prieš Ukrainą, civilinių objektų naikinimą, gyventojų. Rusija nenusipelnė jokių nuolaidų“, – sakė L. L. Andrikienė.
Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.
A. Armonaitė: galimas Rusijos atsakas dėl tranzito didelio poveikio neturėtų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia rimtai nevertinanti Rusijos grasinimų dėl sustabdyto dalies jos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. Ministrės teigimu, Lietuva yra nepriklausoma nuo Rusijos, nes „neperka iš jos nei elektros, nei dujų“.
„Žinoma, kibernetinės atakos bendrai ir investicinei aplinkai nepadeda, bet mes, galima sakyti, esame pripratę prie tokių jų (Rusijos – BNS) veikimo būdų“, – pirmadienį po Lietuvos kosmoso sektoriaus pristatymo Vilniuje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, dėl sustabdyto tranzito Rusija gali spausti ne Lietuvą, o kitas Europos Sąjungos valstybes, pavyzdžiui Vokietiją.
„Ką galbūt galėtų daryti (Rusija – BNS) – tai spausti šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo energijos resursų iš Rusijos, – Vokietiją ar kitas. Tačiau tokių tiesioginių ekonominių pasekmių mes nelabai matome, nes Lietuva neturi šiuo metu kažkokių reikšmingų ekonominių santykių (su Rusija – BNS), – sakė ministrė.
