Skaičiuojant paskutines valandas iki didžiojo „Sukilimo“ renginio prie „Žalgirio“ arenos, keli menininkai, kurie prisidėjo prie Kaunas – Europos kultūros sostinės meninių sprendimų atvirauja – tapti šios iniciatyvos dalimi paskatino turima istorija su Lietuva.
Geras draugas – žymus lietuvių menininkas
Į Lietuvos banko Kauno rūmus užsuksiančius lankytojus nuo šiol pasitiks neįprastas vaizdas: rūmų salėje išrikiuota šimtas karstų, iš kurių aukštyn stiebiasi miškas: pušys ir berželiai, skamba paukščių giesmės.
Tai – šeštadienį atidaryta garsios Jungtinių Valstijų menininkės Yoko Ono (Joko Ono) instaliacija „Ex It“: Kauno – Europos kultūros sostinės programos dalis.
Kaip žurnalistams sakė instaliacijos koordinatorė, viliamasi, kad į šiltą patalpą patekę beržai išleis lapelius ir kraštovaizdis dar labiau primins lietuvišką mišką.
„Šios instaliacijos kilmė (…) yra apie gyvybės tęstinumą, apie tai, kad ir po mirties, kaip kas ją įsivaizduoja, gyvybė tęsiasi labai įvairiomis formomis“, – žurnalistams sakė parodos koordinatorė Julija Fomina.
Pasak jos, nors instaliacija sumanyta dar 1997-aisiais, ji įgauna vis naujų prasmių ir lieka aktuali šiandien.
„Visame šiame koronaviruso kontekste ir tvyrančių naujų karų grėsmių kontekste ji dar labiau nuskamba“, – sakė J. Fomina.
Koordinatorė pabrėžė, jog instaliacija, nors ir kalba apie mirtį, vis dėlto yra pozityvi.
„Y. Ono kūryba yra labai pacifistinė ir turi gilių prasmių, kurios yra bendražmogiškos“, – tvirtino ji.
Kaip per parodos atidarymą sakė kultūros ministras Simonas Kairys, šios instaliacijos įkurdinimas banke yra didelis iššūkis šiai institucijai dėl būtinybės atsiverti lankytojams ir dėkojo už ryžtą tai padaryti.
Instaliacijos kuratoriaus Jono Hendricks’o (Džono Hendrikso) teigimu, Y. Ono iš karto sutiko surengti parodą Kaune, nes iš šio krašto kilęs jos buvęs geras draugas, žymus menininkas Jurgis Mačiūnas.
„Kai mes pirmą kartą kūrėme šią instaliaciją, dirbau su dailide, kuris gamino karstus. Man kilo dvejonių, ar tokia iš tiesų yra karsto forma. Paėmiau karstą – tuomet turėjome tik vieną – išsinešiau į gatvę ir klausiau, kas tai? Kai žmonės man atsakė jog tai, akivaizdu, karstas, žinojau, jog taip, forma teisinga“, – pasakojo J. Hendricks’as.
Instaliacija „Ex It“ – karo pasekmių ar gamtinės katastrofos vaizdinys, gyvybės atsparumo ir gamtos gyvybingumo metafora. Kaip teigia pati menininkė, „Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“.
Ji yra įžanga į rugsėjį Kauno paveikslų galerijoje atidaromą retrospektyvinę menininkės parodą „Laisvės pažinimo sodas“.
Aplankyti paskatino duktė
Pirmą kartą Lietuvoje viešintis litvakiškų šaknų turintis kūrėjas iš Pietų Afrikos Williamas Kentridge’as (Viljamas Kentridžas) sako anksčiau niekada nejutęs ypatingo ryšio su Europa ar Lietuva, nes ši vieta susijusi su tragiškais įvykiais žydų tautai.
Į protėvių kraštą atvykęs menininkas teigė, kad dėl šios priežasties parodoje ryški „istorinės kolaboravimo naštos tema“.
„Skirtingos šalys tą naštą stengiasi įveikti skirtingai. (…) Austrija teigia, kad ji buvo pirmoji nacizmą patyrusi šalis, Nyderlandai turi savąjį visuomenės pasipriešinimo mitą, tiesa, kaip ir Prancūzija“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo W. Kentridge’as.
Menininko teigimu, jo šeima išgyveno Holokaustą tik todėl, kad pabėgo iš Lietuvos.
„Beveik visi žmonės, kurie liko, jie mirė“, – sakė jis.
Pasak W. Kentridge’o, paskata apsilankyti Lietuvoje tapo jo duktė, prieš trylika metų atvykusi čia ieškoti savo šeimos šaknų.
„Tai mane paskatino pasiryžti ir atvykti, kai buvau pakviestas surengti šią parodą“, – sakė menininkas.
Žydų tragedijos temai svarbi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus amfiteatrinėje auditorijoje įrengta meninė instaliacija.
„Tai Pietų Afrikos kraštovaizdis bei kapinės, kokios galėtų būti bet kurios Rytų Europos kapinės – nebūtinai Lietuvos. Čia skamba dvi Pietų Afrikos dainos“, – pasakojo menininkas.
Pasak jo, tai lyg Pietų Afrika dainuotų Lietuvai.
„Auditorijos forma, kurios nežinojome, yra lyg iš duobės, iš kapo – aukštyn“, – aiškino W. Kentridge’as.
Pasak jo, ši instaliacija – padėka už progą pabėgti, išgyventi.
W. Kentridge’o paroda „Tai, ko nepamename“, atidaryta penktadienį.
„Menininkas, pasitelkęs scenografijos įrankius, dažnai sukuria instaliacijas, kuriose žmonės patenka į meno kūrinio vidų: perkelia žmogų iš žiūrėtojo į dvimatį, trimatį objektą, į dalyvavimą įvykyje, atrodo, kad pats dalyvauji veiksme, nes yra sukuriamas efektas, pasitelkus įvairias kinetines priemones, vaizdo projekcijas, nuostabius garsus“, – žurnalistams sakė parodos kuratorė, „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Muziką menininko kūriniams kuria Pietų Afrikos kompozitorius Philipas Milleris (Filipas Mileris), ją galima išgirsti ir Kaune.
„Ši paroda dedikuota specialiai Kaunui ir menininkas išskirtinį dėmesį parodė. Turėdamas litvakiškas šaknis, labai jautriai kvietimą priėmė ir sukūrė du naujus kūrinius šiai parodai Kaunui“, – pasakojo ji.
Vienas šių kūrinių – sienos piešinys „Kai aš esu miręs ir man reikia švelnumo“ – liksi muziejuje. Antrasis – amfiteatrinėje auditorijoje įrengta „Tu, kuris niekada neatvykai“ instaliacija.
Apie žmonijos puoselėjamą selektyvią atmintį kalbanti paroda yra vienas iš svarbiausių programos Kaunas – Europos kultūros sostinė renginių.
Paroda Kaune veiks beveik visus metus, iki lapkričio 30-osios.
