Europos Komisija (EK) antradienį Lietuvai pervedė ekonomikos gaivinimui skirtą 289 mln. eurų avansą – 13 proc. planuojamų Lietuvai skirti lėšų, praneša Finansų ministerija.
„Esame pasiruošę lėšas pradėti investuoti iškart. Dar liepos pradžioje įsakymu patvirtinau taisykles, kuriomis nustatoma projektų atrankos, sprendimų dėl jų finansavimo priėmimo ir projektų įgyvendinimo tvarka“, – pranešime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
EK skelbia, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) Lietuvoje finansuojamos investicijos ir reformos, paveiksiančios šalies ekonomiką ir visuomenę.
„Pirmoji išmoka Lietuvai paskatins daug žadančio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Priemone „NextGenerationEU“ užtikrinama tvaresnės, labiau skaitmeninės ir atsparesnės Lietuvos ateitis. Plataus užmojo skaitmeninimo planas ir švietimo bei mokslinių tyrimų reformos suteiks postūmį Lietuvos inovacijoms ir konkurencingumui”, – pranešime teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).
Finansų ministerijos teigimu, iki metų pabaigos lėšas planuojama skirti 200 megavatų (MW) energijos kaupimo įrenginiams – avansui baterijos tiekėjui, taip pat valstybės IT valdymo pertvarkai – 40-ies (iš 325) biudžetinių įstaigų IT infrastruktūra bus perkelta į centralizuotai valdomą debesijos IRT infrastruktūrą.
Be to, lėšos bus skirtos Inovacijų skatinimo fondo veiklai, taip skatinant investicijas į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacinę veiklą.
Numatoma, kad 2022 metais reformoms ir investicijoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų bus skirti 339 mln. eurų, o per 2023-2024 metus planuojamas investicijų iš šio instrumento pikas, kadangi planuojama į ekonomiką įlieti daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų. Paskutiniais EGADP lėšų tinkamumo laikotarpio metais – 2025 ir 2026 metais – bus investuoti likusieji 600,1 mln. eurų.
Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokslą, viešojo sektoriaus pertvarką.
Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas liepos pabaigoje.
