Aplinkos ministerija pateikė svarstyti Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, numatančią tikslus ir uždavinius, kaip Lietuvai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Pagal darbotvarkę, didžiausias šalies laukiantis iššūkis – transporto sektoriaus pertvarka.
Artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų šiltnamio dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. Vadovaudamasi šia ambicija, Aplinkos ministerija kurs sąlygas, kad iki 2030 m. pusė šalyje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, pusę transporto priemonių parko sudarytų elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės, o ekologinio ūkininkavimo plotai net padvigubėtų.
Kaip rašoma aplinkos ministerijos pranešime spaudai, Lietuva klimato neutralumo sieks po žingsnelį. Pavyzdžiui, vien per šios Vyriausybės kadenciją sukuriant sąlygas, kad po ketverių metų lengvųjų elektromobilių skaičius keliuose ir gatvėse sudarytų jau dešimtadalį automobilių.
Planas – atsisakyti vidaus degimo variklio
2040 m. miestų centruose turėtų nebelikti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių. Po 20 metų apskritai daugelyje sričių iškastinis kuras nebebus deginamas.
Registruotame projekte numatoma, kad iki 2023 m. – tai yra per šiuos ir kitus metus – miestuose savivaldybių tarybos turės nusistatyti mažos taršos zonas (jose ribojamas arba draudžiamas įprastinių automobilių eismas). Be to, planuojama kad iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudos tik atsinaujinančių elektros išteklių (AEI) energiją.
Kadangi benzinas, dyzelinas ir įprastos dujos yra iškastinis, o ne atsinaujinantis kuras, reikia tikėtis, kad iki to laiko didžiųjų miestų gyventojai važinės tik elektrą ar kitus atsinaujinančius išteklius naudojančiu viešuoju transportu. Kaip teigiama projekte, iki 2030 m. bus siekiama, kad elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų 50 proc. visų transporto priemonių parke, 50 proc. sumažinti įprastais degalais (benzinu ir dyzeliu) varomų automobilių skaičių miestuose.
Taip pat norima didinti elektromobilių skaičių, kad jau iki 2025 m. M1 klasės (tai yra lengvųjų automobilių) elektromobilių skaičius sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., o lengvųjų krovininių N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių.
Tuomet iki 2030 metų tikimasi kad M1 klasės elektromobilių skaičius sudarys ne mažiau kaip 50 proc., N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 proc. metinių pirkimų sandorių. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu elektromobilių tėra kiek daugiau 2,6 tūkst., o dyzelinių ir benzininių automobilių – daugiau kaip 1,3 mln. Panašiomis proporcijomis vykdomi ir sandoriai su naujais ar jau eksploatuotais automobiliais.
2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones, nebūtų registruojamos. Iki 2035 m. bus siekiama, kad elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės Lietuvoje sudarytų 100 proc. transporto priemonių parke, ir miestuose neliktų įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių.
