700 eurų bauda be gyvūnų konfiskavimo – štai tokią atsakomybę Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai paskyrė Ratušėlių kaime veikusiai šunų daugintojai. Išnagrinėjus bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo, gyvūnų prieglaudose iki šiol saugotus ir gydytus daugyklos gyvūnus nutarta grąžinti atgal daugintojai, jei nutarimas nebus apskųstas. Tokį sprendimą prieglaudos ir visuomenės veikėjai vadina absurdu ir žada, kad tai ne pabaiga: darys viską, kad gyvūnai į pragarą negrįžtų.
Teismas patikėjo daugintojos pažadais: gyvūnus nusprendė grąžinti
Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Ratušėlių kaime pernai metais aptikti 55 netinkamomis sąlygomis laikomi gyvūnai. Teismas nustatė, kad gyvūnus laikiusi A. P. neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė, šunų laikymo sąlygos kėlė pavojų jų sveikatai ar gyvybei.
Taip pat nustatyta, kad A. P. laikė šunis lauko voljeruose, nors jai, kaip registruotai veisėjai, buvo suteikta teisė šunis laikyti ir veisti tik gyvenamosiose patalpose. Be to, laikomų šunų skaičius gerokai viršijo skaičių, nurodytą 2013 m. spalio 21 d. veiklos aprašyme.
Teisme įrodyta, kad daugumai laikytų šunų nustatyti sveikatos sutrikimai dėl ilgalaikės nepriežiūros ir veterinarinės pagalbos nesuteikimo. Vis dėlto, teismo posėdyje A. P. savo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nepripažino, tačiau sutiko, kad veterinarijos tarnybai nebuvo pateikusi visų reikiamų dokumentų.
Ji sutiko pažeidusi ANK 346 straipsnio 1 dalį, kurioje numatomas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Teismas sprendimu, A. P. pažeidė ir ANK 346 straipsnio 18 dalį, kurioje numatoma atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.
Remiantis šiais straipsniais, sausio 28 d. teisme A. P. buvo pripažinta kalta – jai skirta 700 eurų bauda, tačiau gyvūnai nebus konfiskuojami. Toks sprendimas teisme grindžiamas tuo, jog ilgą laiką veiklą vykdžiusi A. P. iki 2020 spalio 9 d. nebuvo bausta ir įsipareigojo ateityje gyvūnams užtikrinti reikiamas sąlygas.
Nors teismas A. P. pažadais patikėjo, jie toli gražu įtikino ne visus – į sprendimą sureagavusių gyvūnų prieglaudų atstovai, paviešinę tokią istorijos kulminaciją, socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą.
Prieglaudos pasibaisėję: teismo sprendimas nuvylė
Pernai metų rudenį demaskavus Ratušėlių kaimo daugyklą, šunys iš jos perleisti gyvūnų prieglaudoms „Lesė“, „Nuaras“ ir „Dogspotas“. Prieglaudų atstovai teigia, kad perimtų gyvūnų būklė buvusi kritinė
„Skauda ir prisiminti, kokios būklės buvo gyvūnai, kai pateko į mūsų globą. Nevaldomas viduriavimas, vėmimas, įvairūs parazitai, nulis higienos, nulis socializacijos. Globėjai dirbo ir tebedirba neskaičiuodami nemiegotų naktų ir valandų, praleistų klinikose, „kabant“ ant lašelinių.
Mes žinome, ką veikėme tuos mėnesius, mes matėme, kokios būklės buvo gyvūnai, o daugintoja išsinuomavo kilnojamus konteinerius, nupirko kilimėlius ir to teismui pakanka, kad nuspręstų šunis grąžinti?”, – teismo sprendimu stebimasi „Dogspotas“ komentare.
Prieglaudos atstovai teigia, kad priimtas sprendimas neturi nieko bendra su teisingumu, kurio 4 mėnesius laukė baisiomis sąlygomis laikyti gyvūnai. Anot jų, patikėti, kad aklinoje tamsoje, ant grotuotų grindų ankštuose narvuose kalėję gyvūnai staiga bus prižiūrimi – neįmanoma.
„Ar teismo praktika yra vadovautis viltimi, kad nusižengęs asmuo nenusižengs vėl, kai jam į rankas grąžinami gyvūnai? Ne daiktai, ne kėdės ir ne konfiskuotos prekės, o gyvi sutvėrimai, kurie ir taip prisikentėjo pakankamai“, – rašoma prieglaudos pranešime, atstovams pabrėžiant, kad tai – ne pabaiga.
„Šie šunys galėjo turėti geresnį gyvenimą. Galėjo surasti tikrus šeimininkus, nebebūti naudojami tik kaip daiktai, padedantys uždirbti juodus pinigus. Ir mes būtume padėję jiems pradėti naują, džiaugsmo pilną gyvenimą“, – reaguojama gyvūnų prieglaudos „Lesė“ feisbuko paskyroje.
„Kaip mes jaučiamės? Tiesą pasakius, nusivylę. Kaip vertiname tokį sprendimą? Kaip valstybinių institucijų neįgalumą ir nekompetentingumą! Šiuo atveju teismas neapgynė ne tik kentėjusių, negalinčių kalbėti ir savęs atstovauti gyvūnų, bet ir tuo pačiu neapgynė ir viešojo intereso“, – komentuoja prieglauda „Nuaras“.
Vieną iš šunų auginusi moteris: matėsi, kad šuo augintas ne namuose
Vieną iš daugyklos perimtų šunų globojusi Živilė teigia, kad teismo sprendimas ją pribloškė. Nuo spalio mėnesio prižiūrėjusi daugybę sveikatos problemų turintį šunį, moteris teismo nutarimo dieną išgirdo, kad šuo iš jos bus atimtas ir atiduotas atgal daugintojai.
„Man, kaip globėjai, šuniuką perdavė „Dogspoto“ savanorė spalio pabaigoje. Pati turiu ir savo šunį, tai pagrindinis skirtumas buvo toks, kad iš daugyklos paimtas šuo atrodė tikrai augintas ne namuose ant sofutės. Nosis buvo šiurkšti ir suskilinėjusi, ausys buvo nešvarios, šuo viduriavo, turėjo pirmuonių (parazitų), maistą ėdė nekramtydama, ėdė savo išmatas“, – priglausto šuns būklę komentuoja ji.
Šuniuką globojanti Živilė prideda, kad iš kitų globėjų pasakojimų ir pasidalintų nuotraukų jai žinoma, kad buvo ir daug sudėtingesnių atvejų, didesnių sveikatos sutrikimų. Anot jos, kai kuriems šunims iki šiol yra sveikatos problemų. Be to, šuniukai iš daugyklos nebuvo čipuoti ir sterilizuoti.
„Mano atveju, mes sutikome padėti ir globoti šunį laikinai, iki kol bus galima rasti jai nuolatinius namus. Visi tikėjomės kitokio teismo sprendimo, ir kad bus galima šuniukams rasti saugius namus. Kelios globėjos tikrai nori pasilikti globotinius sau visam laikui“, – komentuoja ji.
Teismo nutarimas per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Pranešama, kad Jonavos VMVT planuoja nutarimą skųsti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
