Parduotuvių administracijose antradienį sumaištis – kaip iki trečiadienio įgyvendinti griežtus apribojimus dėl automobilių statymo ir prekybos ploto. „Delfi“ pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijai adresuoti neoficialūs prekybininkų nuogąstavimai, kad šalia parduotuvių automobiliai suks ratus ir kils konfliktinių situacijų. Į tai gauti lakoniški atsakymai, kad maistą galima parūpinti internetu.
Prekybininkai iki šiol nepateikia aiškių atsakymų, kaip įgyvendins du naujus Vyriausybės reikalavimus: naudoti tik penktadalį automobilių statymo vietų, ir palikti po 15 arba 30 kvadratinių metrų (itin didelėse parduotuvėse) ploto vienam pirkėjui.
„Maximos“ atstovai kalba, kad Lietuvoje nėra išnuomoti net tiek tvorelių, kiek reikėtų STOP juostas parišti.
Apie nežinią, kaip įgyvendinti sprendimą, kalba „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovai – dar nė nenutarė, ką darys. „Lidl“ teigia, kad „intensyviai dirba“.
„Didžiausią nuostabą kelia stovėjimo aikštelių apribojimas iki penktadalio, tai yra iki 20 proc. Vis tiek žmonės važiuos pirktis, ir, jei negalės aikštelėse statyti automobilių, vadinasi statys kažkur gatvėse aplinkui, šalia prekybos centrų, na ir gali kilti toks chaosėlis. Klausimas, kas reguliuos tą tokią betvarkę, ir, manyčiau, čia toks abejotinas sprendimas taip stipriai sumažinti statymą automobilių aikštelėse“, – sako „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Panašu, kad prekybininkai neoficialiai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir liko neišgirsti.
Tiesa, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį jau žada, kad sprendimas gali keistis mažųjų parduotuvių atžvilgiu.
Kreipėsi į ministrą: gavo pasiūlymą aprūpinti pirkėjus „elektroniniu paštu“
„Delfi“ pasiekė neoficialus susirašinėjimas e. paštu tarp Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų. Prekybininkų siųstame laiške juntama panika, kad nepavyks naujų reikalavimų įgyvendinti. Ministerijos atsakymas plito tarp prekybos įmonių, vienas asmuo laišku pasidalijo ir su „Delfi“.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė antradienį pirmą valandą nakties laišką, adresuotą ministrui Aurelijui Verygai ir jo patarėjoms, pradėjo prašymu: „Ar įmanoma diferencijuoti reguliavimą maistui – ne maistui bent jau? Tokio žiaurumo nebuvo net pirmo karantino metu. Negaliu miegoti – vėl sapnuosiu ministrą“.
Toliau dėstomi argumentai:
– Pas mus žmonės atvyksta nusipirkti maisto, tai yra pirmo būtinumo prekė. Ne maisto prekių parduotuvėms sprendimas gal ir logiškas, kaip ir ministras sakė, žmonių tingumas gali suveikti, galvojant, ar tikrai dabar geras metas važiuoti naujo grąžto ar švarko. Mūsų atveju bus apsunkinama galimybė įsigyti maisto.
– Nėra jokios problemos įsigyti ir užsakant į namus, – šiandien ryte atsako SAM vyriausioji patarėja Rasa Kiudytė.
– Atvykimas automobiliu yra saugiausias būdas apsipirkti per pandemiją. Saugesnis, nei viešasis transportas, taksi ar pėsčiomis. Atvažiuodami automobiliu, žmonės gali nusipirkti daugiau maisto ateičiai ir lankytis parduotuvėje rečiau. Atvažiuojant ne automobiliu, pirkinių krepšelis sumažės ir sugrįžti reikės dažniau, – argumentuoja prekybininkų atstovė.
– Tikslas, kad kuo mažiau važiuotų, priemonė skirta ne pirkinių krepšeliui formuoti, o srautams valdyti ir stabdyti, – atsako R. Kiudytė.
– Saugumas. Beveik neabejojame, kad parkingų užtvėrimas sukels chaosą. Automobiliai suks ratus, kol šeimos nariai apsipirkinės, išaugs smulkių avarijų tikimybė, padaugės konfliktinių situacijų, ginčų.
– Galimas pasitelkimas savanorių, srautui reguliuoti, taip yra daroma kai skelbiami didieji išpardavimai, dabar tai jau pamirštama. Ratus suks pirmą savaitę, o tada pereis prie apsipirkimo elektroniniu paštu, – problemos nemato R. Kiudytė.
– Kokybiškai pasiruošti tokiam ribojimui reikia gerokai daugiau laiko ir investicijų, tam tikrų tinkamų priemonių per pusantros dienos susiorganizuoti tiesiog neįmanoma. Tai reiškia, kad teks imtis laikinų ir nebūtinai kokybiškų priemonių, kurios gali veikti tik iš dalies arba būti lengvai pašalinamos (kuoleliai pastumti, juostos nuplėšiamos). Užtikrinti tinkamą įgyvendinimą tokiomis sąlygomis gali būti labai sudėtinga.
– Galima užtverti dalį aikštelės tiesiog STOP juosta, tai nėra didelės investicijos, – teigiama SAM atstovės atsakyme.
Nežino kaip elgtis, bet įspėja – kils sumaištis
„Delfi“ kreipėsi į visus didžiuosius prekybininkus, tačiau ką darys dėl automobilių stovėjimo aikštelių, iki šiol nežino nei vienas.
„Iki“ parduotuves valdančios „Palink“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, paklausta pirmąkart teigė, kad bus laukiama institucijų išaiškinimų, mat daugelis parduotuvių įsikūrusios gyvenamuosiuose rajonuose, į parduotuvių stovėjimo aikšteles patekimas nėra reguliuojamas, jose automobilius stato aplinkinių namų gyventojai, kurie nėra pirkėjai.
„Šiuo metu turime informaciją, kad šį reikalavimą privalome taikyti pažodžiui. Dabar rengiame informavimo priemones, kurių pagalba aikštelėse informuosime visuomenę apie šį reikalavimą. Iššūkių užtikrinti tokį reguliavimą bus tikrai nemažai.
Daugelyje mūsų parduotuvių stovėjimo aikštelių yra nereguliuojamos ir jose automobilius stato aplinkinių namų gyventojai. Be to, yra parduotuvių aikštelių, kurių mes neadministruojame. Taip pat kyla klausimų dėl kaimų, mažesnių miestelių gyventojų, kurie važiuoja didesniam pirkimui apsipirkti į didesnius miestus. Jie neturi galimybių nusipirkti maisto internetu, nes tiesiog ten jos neveikia. Tad tokiems gyventojams kils iššūkių rasti vietą pasistatyti automobiliui prie parduotuvių“, – teigia V. Budrienė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė rašo: „Daugiausiai iššūkių kyla dėl automobilių stovėjimo vietų ribojimo. Turime per labai trumpą laiką rasti tinkamų priemonių tai tinkamai įgyvendinti. Šiuo metu intensyviai dirbame, siekdami įgyvendinti šį naują reikalavimą laiku.“
„Galutiniai sprendimai bus priimti po pietų“, – atsakė „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.
„Norfos“ atstovas D. Ryliškis įspėja dėl „chaosėlio“: „Be abejo įgyvendinsime, įsigalioja trečiadienį. Na teisės aktus reikia įgyvendinti ir įgyvendinsime, bet gali kilti keblumų.
A. Veryga kalba, kad sprendimą gali tekti koreguoti
Antradienį A. Veryga žiniasklaidai kalbėjo, kad prekybos centrams įgyvendinant naują reikalavimą problemų kilti neturėtų, o dėl mažų parduotuvių dar gali būti pokyčių.
„Dėl mažų prekybos vietų iki šiol vyksta diskusija su prekybos įmonių asociacija. Gali būti net kažkokių korekcijų. Kadangi greitai atsirado ta priemonė, nors ji buvo aptariama, derinama su prekybos įmonių asociacija, bet gal visų rizikų neįsivertinome“, – žurnalistams Seime sakė jis.
Pakoreguotas sprendimas dėl mažų parduotuvių gali būti priimtas trečiadienį.
„Trečiadienį bus Vyriausybės posėdis, iki šiol vyksta. Gali būti teoriškai toks variantas kaip susietas plotas vienam lankytojui 15 ir 30 kv. metrų su dydžiu parduotuvės, tai gal ir aikštelių proporciją galima sieti su tuo. Bet kol nepasibaigusi diskusija, sunku pasakyti“, – teigė A. Veryga.
„Maxima“ suskaičiavo: nėra tiek tvorelių rinkoje, paros per mažai
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė patvirtina, kad prie parduotuvių gali kilti sąmyšio jau antradienį, kuomet pirkėjai suskubs apsipirkti prieš įvedant naujus draudimus. Tačiau didesnis rūpestis – fiziškai neįmanoma per trumpą laiką įgyvendinti naujo nutarimo palikti tik 20 proc. parkavimo vietų.
„Kažkaip darysim, tai faktas kaip blynas. Bet mes kalbame apie 250 parduotuvių ir kone 300 tūkstančių kvadratinių metrų, kuriuos turime kažkaip aptverti ar apriboti. STOP juosta gal atrodo logiška, bet net ir ji turi būti prie kažko pritvirtinta. Tam reikia tvorelių. Mes paskaičiavome, kad reiktų 5000 vienetų, bet nuomotis Lietuvoje šiuo metu yra keli šimtai“, – kalba E. Dapkienė
Kitas „Maximos“ svarstomas būdas – dėti medines paletes stovėjimo vietose arba pritvirtinti kuolelius.
„Reikėtų apie 20 tūkstančių palečių, kurios irgi kainuoja“, – teigia „Maximos“ atstovė.
Retos parduotuvės stovėjimo aikštelės yra reguliuojamos šlagbaumais – ten problemų mažiausia, tačiau net ir čia yra problema.
„Dažnai juos laužo. Žmonės nulaužia ir įvažiuoja, o tada gali įvažiuoti neribotas skaičius. Mes esame situacijoje, kuri šachmatuose apibūdinama kaip patas (žaidėjui nelieka jokio legalaus ėjimo). Per parą laiko įgyvendinti šį reikalavimą yra fiziškai neįmanoma – nei priemonių gausime, nei fiziškai įmanoma apvažiuoti visas parduotuves ir jas užtverti“, – paaiškina E. Dapkienė.
Akcentuojama ir dar viena problema – ne visos aikštelės priklauso prekybos tinklams.
„Pvz., Vilniuje Mindaugo „Maxima“ – viršuje aikštelė yra mūsų, bet apačia priklauso savivaldybei. Pravažiavimas yra traktuojamas kaip gatvė, tu negali jos uždaryti, riboti“, – sako E. Dapkienė.
Ir dar viena problema – dalyje aikštelių automobilius palieka aplinkinių namų gyventojai, kurie nėra pirkėjai:
„Ar mes jiems turėtume pasakyti, kad jie gali parvažiuoti namo tik kas penktą dieną“, – kalbėjo E. Dapkienė.
Tačiau ji patikina, kad nepaisant visko, iki trečiadienio bus daroma viskas, kad reikalavimas būtų įgyvendintas.
„Svarstome, ar prailginti darbo laiką. Bet žiūrėsime – jei matysime kad nėra žmonių, laikyti darbuotojus logikos nebus“, – paaiškina E. Dapkienė paaiškina.
Ji patikina, kad e. prekyba problemos neišspręs.
„Didžioji dalis pensininkų apskritai nesinaudoja e. prekyba, tai viena. Fiziškai e. prekyba nedengia visos Lietuvos teritorijos. Trečia, net ir internetu užsisakius „Barboroje“, turime atsiėmimo taškus, kur surinktas prekes reikia atvažiuoti atsiimti – o kur atvažiavus reikės automobilį statyti“, – kalba E. Dapkienė.
Vieni skaičiuos krepšelius, kiti kliausis apsaugos darbuotojais
Vyriausybės nutarime rašoma, kad ne tik parduotuvėse, prekybos centruose, bet ir turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų turi būti užtikrinamas 15 m2 prekybos plotas vienam pirkėjui, kai prekybos plotas nėra itin didelis ir neviršija 10 tūkst. kvadratinių metrų.
Tačiau šią ribą viršijus, didiesiems prekybos centrams nuo trečiadienio taikomas 30 kvadratinių metrų ploto vienam lankytojui reikalavimas.
„Iki“ atstovė V. Budrienė paaiškina, kad ploto reikalavimas bus užtikrinamas ribojant apsipirkimui skirtų vežimėlių ir krepšelių skaičių.
„Pavyzdžiui, jeigu parduotuvė yra 1000 kv. m. ploto, pirkėjams skirtų krepšelių ir vežimėlių bus 66. Savo ruožtu pirkėjus raginame iš anksto susiplanuoti savo pirkinius, susidaryti aiškų sąrašą kokių maisto prekių reikės. Jeigu pirkėjų bus daugiau nei leidžiama, apsišarvuoti kantrybe ir šiek tiek palaukti“, – sako V. Budrienė.
„Lidl“ parduotuvėse jau kurį laiką pirkėjų srautus reguliuoja apsaugos darbuotojai.
„Intensyvesnėse parduotuvėse esame jų pasamdę papildomai“, – sako prekybos tinklo atstovė
„Norfos“ atstovas D. Ryliškis patikina, kad dėl 15 kvadratinių metrų ploto užtikrinimo vienam pirkėjui problemų nekils. Tačiau jis rekomenduoja pirkėjams važiuoti į parduotuves kuo rečiau, o jau atvažiavus pirkti „kuo daugiau“.
„Turėkite galvoje tokį dalyką, kad stovėjimo aikštelėse gali tilpti tik penktadalis automobilių nuo to kiekio, kuris buvo anksčiau. Pirkėjai turės pagalvoti, jei yra galimybių, paskirstyti apsipirkimo laiką, perkant arba anksti ryte, arba vėlai vakare, ne piko valandomis“, – sako D. Ryliškis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
