Nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) gali kilti iki 638 eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, kitą savaitę tai bus svarstoma Trišalėje taryboje. Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė skaičiuoja, jog MMA turėtų siekti 663 eurus.
„Jeigu pažiūrėtume į Ekonominės raidos scenarijų ir prognozuojamą vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuris yra ženkliai didesnis, nei prognozavo ministerija, kitais metais minimali mėnesinė alga turėtų būti apie 638 eurus“, – laidoje „Delfi diena“ sako E. Radišauskienė.
Šiuo metu MMA siekia 607 eurus, prieš mokesčius.
„Šitas dydis yra mokamas už nekvalifikuotą darbą, tai žiūrime atsakingai, nes padidinus ženkliai nekvalifikuoto darbo apmokestinimą, t. y. kainą, automatiškai kvalifikuoti darbuotojai turėtų gauti irgi šiek tiek daugiau. Reikia įvertinti visą situaciją“, – priduria viceministrė.
„Ženkliai padidinus MMA taip pat didėja šešėlis, kitos problemos. Gali būti mažinamas etatas. Karantino laikotarpiu mes ženkliai išauginome žmonių, gaunančių MMA skaičių, tai turime sugrįžti į tą būseną, kuri buvo metų pradžioje, kai turėjome vos kelis procentus“, – aiškina ji.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, jog MMA turėtų būti didinamas dar daugiau.
„Mes skaičiuojame, kad kitais metais minimalus darbo užmokestis turėtų būti 663 eurai“, – sako ji.
„Šiandieną matome, kad ekonomika ryškiai gerėja ir kreivės gerokai šoktelėjo į viršų. Blogiausias scenarijus, apie kurį kalbėjome karantino metu, neišsipildė. Pagal tai ir darome išvadas“, – aiškina I. Ruginienė.
Nemažai darbuotojų vis dar prastovose
E. Radišauskienės teigimu, daugiausia darbuotojų MMA gauna labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiuose sektoriuose, kuriems iki šiol reikalingos valstybės subsidijos.
„Matome, kad VDU labiausiai auga viešajame sektoriuje, tuo tarpu MMA uždirbančių ten ne tiek ir daug. Antra, matome sektorius, kurie labiausiai nukentėjo karantino metu, tai yra paslaugų sektoriai, kurie gyveno praktiškai iš subsidijų. Dar matome, kad poreikis joms yra. Atsakingai tarsimės, kiek galima padidinti, nes tiek sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo, jie ir moka MMA“, – kalba E. Radišauskienė.
„Iki šiol nemažas žmonių skaičius yra prastovose, pakankamai daug darbdavių naudojasi darbo užmokesčio subsidijavimo. Dėl ko ir sakome, kad turėtume atsakingai įvertinti, o ne aklai paskaičiuoti ir matyti ne tik prognozes“, – atkreipia dėmesį ji.
Tuo tarpu I. Ruginienė sako, kad darbuotojai gyvena su viltimi, kad atlyginimai kils, nes baisiausias scenarijus, dėl kurio jie buvo gąsdinami, neišsipildė.
„Darbdaviai taupė darbuotojų sąskaita. Darbuotojai buvo solidarūs, atsisakė dalies atlyginimo, kai kas ir darbo vietos, tai dabar sistema turėtų atsižvelgti ir į juos“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
„Reikia nepamiršti ir to fakto, kad privačiame sektoriuje, tiek kai kur viešajame, MMA yra kaip rodiklis – indeksavimo koeficientas ir kylant MMA automatiškai kyla kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimas“, – laidoje „Delfi diena“ sako ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
