2020 m. vasario 12 d. Vyriausybė nutarė suteikti „Baltijos kelio“ pavadinimą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km ir kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km.
Vyriausybės kanceliarijai bendradarbiaujant su „Google“, A2 ir A10 kelias nuo šiol „Google“ žemėlapyje yra pažymėtas kaip „Baltijos kelias“.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ savo internetiniame puslapyje sukūrė specialų „Baltijos kelio“ maršrutą, kuriame pažymėta 14 istoriškai svarbių objektų.
Maršrutas prasideda nuo Katedros aikštėje esančio Gedimino bokšto, čia pažymėta menininko Gitenio Umbraso sukurta Baltijos kelio dalyvio pėda, galima apžiūrėti skulptoriaus Tado Gutausko sukurtą vardinių plytų skulptūrą „Laisvės kelias“, Kauno mieste saugomą gėlėmis Baltijos kelią sveikinusį lėktuvą AN-2.
Šiame žemėlapyje taip pat galite aplankyti Baltijos kelio Kryžių slėnį Pasvalio rajone, išvysti Baltijos kelio ženklus – kryžius Ukmergės rajone, susipažinti su fotografijų ekspozicija Kupiškio muziejuje ir atrasti kitus Baltijos kelią įprasminančius objektus.
1989 m. rugpjūčio 23-iąją nuo Vilniaus iki Talino nusidriekė 600 km ilgio gyvoji grandinė, kurioje dalyvavo apie 2 ml. žmonių. Stovėdami Baltijos kelyje žmonės vieningai išreiškė valią, kad Baltijos valstybės sieks laisvės ir nepriklausomybės. Tai buvo išskirtinė ir visame pasaulyje išgirsta bei pastebėta taiki protesto akcija.
