Lietuvoje norima keisti techninės apžiūros tvarką ir reikalavimus, tačiau su tokiu noru sutinka ne visi. Techninių apžiūrų įmonės ir verslas dalį norimų įvesti pokyčių vadina ne tik pertekliniais, bet ir žada, kad jie kirs per kišenę ir gyventojams, ir juridiniams asmenims.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė projektą, kuriuo norima pakeisti įsakymą „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“. Šis įstatymas apibrėžia, kokios transporto priemonės ir priekabos gali važinėti Lietuvos keliais, o taip pat ir kuo privalo vadovautis techninių apžiūrų įmonės, atlikdamos privalomąją techninę apžiūrą.
Visgi pokyčiai, kuriuos norima įvesti, atkreipė žinovų dėmesį. Kaip „Delfi“ pasakojo Ramūnas Vėlavičius, bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas, galbūt norimi įvesti pakeitimai ir yra susiję su eismo saugumu, tačiau vargu ar jie yra tokia didelė bėda, kurią reikėtų dabar pulti spręsti.
Griežtina reikalavimus padangoms
Vienas iš pokyčių – nurodymas, kad pakeitimams įsigaliojus dideliu trūkumu bus laikoma tai, kad ant automobilio tos pačios ašies arba sudvejintų ratų sumontuotos skirtingų gamintojų arba prekinio ženklo, arba skirtingo protektoriaus rašto padangos.
„Kai kalbame apie lengvuosius automobilius, kur gamintojų įvairovė didelė, padangų irgi, greičiai visiškai kitokie, tai skirtingų gamintojų padangų sumontavimas galbūt ir galėtų turėti įtakos. Bet įsivaizduokite sunkųjį transportą, pavyzdžiui, statybų įmonės savivartį su keturiomis ašimis, kur ant užpakalinių ašių yra visur sudvejinti ratai. Statybų aikštelėje pramušė vieną ratą ir dabar valdytojas turės ieškoti identiškos padangos, kad ant ašies būtų visos vienodos. Kiek tas dalykas kainuos ir ar tai yra adekvatu?“ – svarstė R. Vėlavičius.
Pasak jo, gali nutikti net ir taip, kad siekdami įgyvendinti reikalavimus automobilių valdytojai ieškos identiškų padangų, tačiau sumontavus šias viena bus nauja, kita – nusidėvėjusi ir sena, susidarys aukščių skirtumas, kuris eismo saugumui turės daugiau įtakos ir reikšmės nei besiskiriantys gamintojai.
„Sukuriama ir dirbtinė problema, ir papildoma finansinė našta automobilio valdytojui. Juo labiau, Europos Sąjungos (ES) direktyvoje, kurios nuostatos perkeliamos į įstatymo reikalavimus, nurodymų apie vienodų gamintojų ar prekinių ženklų padangas nėra. Toks pakeitimas turėtų būti pagrįstas tyrimų bei stebėjimų rezultatais bei aiškiai argumentuotas“, – akcentavo R. Vėlavičius.
Anot jo, kitose šalyse tokie sugriežtinimai susiję su vairuojamomis ašimis arba su varančiąja ašimi, taip pat griežčiau žvelgiama į lengvuosius automobilius, o toks absoliutinimas, eksperto žodžiais, yra perteklinis ir sukuria nepasvertą naštą verslui, kurie šiandien ir taip išgyvena ne pačius lengviausius laikus.
Išbraukė žodį „stipriai“
Numatomuose pakeitimuose yra ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, pasakojo R. Vėlavičius, dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje nurodoma, kad dideliu trūkumu laikoma tai, jei padanga yra stipriai pažeista, įrėžta ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui. Naujoje įstatymo redakcijoje išbrauktas žodis „stipriai“ ir palikta „padanga įrėžta ar pažeista ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui“.
„Mano supratimu, trūkumo aprašas nepasidaro aiškesnis, o išmetus žodį „stipriai“ galima manyti, kad bet koks padangos pažeidimas gali būti laikomas dideliu trūkumu“ – kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad jeigu elgiamasi taip, turėtų būti aiškiai apibrėžta, kokie pažeidimai kelia grėsmę eismo saugumui.
Pavyzdžiui pašnekovas nurodo sunkųjį transportą, kuriam žiemą važiuojant apledėjusiu keliu neretai nutinka taip, kad įšalę akmenys išdrasko protektorių. Formaliai toks pažeidimas laikomas trūkumu, bet ar jis kelia grėsmę eismo saugumui, priklausys nuo kontrolieriaus fantazijos.
Kentės veikiančios Lietuvoje įmonės
Gintautas Ramaslauskas, Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) transporto politikos sekretorius, „Delfi“ pasakojo, kad sąjunga yra pareiškusi nepritarimą dėl siekiamų įgyvendinti reikalavimų ir Susisiekimo ministerijai, ir LTSA.
„Nežinau, kuo remiantis LTSA sugalvojo reikalavimą dėl padangų sugriežtinti. Jie nepateikia nė vieno motyvo, kodėl tokio pakeitimo reikia, – kalbėjo pašnekovas. – Ypatingai nuostabą kelia reikalavimas, kad būtų tas pats gamintojas arba tas pats prekinis ženklas. Mes kreipėmės į padangų gamintojų atstovus Lietuvoje ir jie taip pat nustebo, mat vienas ir tas pats gamintojas savo padangas gali parduoti su keliais ar net keliolika prekinių ženklų, nors padangos tų pačių matmenų, tokiu pat protektorium. Sunku suprasti, kokią įtaką eismo saugumui gali turėti prekinis ženklas.“
Anot specialisto, jei reikalavimai įsigalios, pirmieji su problemomis susidurs Lietuvos viduje veikiantys smulkesni vežėjai, taip pat įmonės, dirbančios statybų sektoriuje, kelių tiesime, karjeruose, mat jų transportas dirba tokiomis sąlygomis, kur padangas pažeisti labai lengva.
„Pažeis vieną padangą, neras tokios pat, turės pirkti visas keturias naujas padangas, kurios kainuoja gerokai brangiau nei lengvojo automobilio“, – kalbėjo G. Ramaslauskas.
Jis nurodė ir tai, kad vežėjai dažnai naudoja restauruotas padangas, kurios lyra ir leidžiamos, ir legalios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Tokias padangas renkasi labiausiai taupančios įmonės.
„Tai vežėjas važiuos pirkti restauruotų padangų į įmonę, kuri jas restauruoja, ir jos bus vienodo protektoriaus, vienodų išmatavimų, bet skirtingų gamintojų, nes padangas restauruojančios įmonės surenka įvairių gamintojų dėvėtas padangas, jas sutvarko, restauruoja ir parduoda.
Taigi, tokių padangų naudoti nebus galima. Tad vežėjams reikalavimai tikrai kelia susirūpinimą. Juk pagrindiniai kriterijai eismo saugumui yra padangos apkrovos indeksas, greičio indeksas ir padangos konstrukcija, taip pat, kad padangos matmenys būtų identiški. Bet ką bendro turi prekinis ženklas ar protektoriaus raštų vienodumas su eismo saugumu, kai kalbame apie keturis sunkvežimio ratus ant vienos ašies, sunku suprasti. Juolab, kad ES direktyva tokio reikalavimo taip pat nenumato“, – stebėjosi žinovas.
Anot jo, pasikeitusių reikalavimų naštą iš karto pajus daugelis Lietuvos įmonių, mat jų transportui techninė apžiūra už, pavyzdžiui, skirtingų gamintojų padangas ant tos pačios ašies, galės būti naikinama per patikras keliuose, o tokį automobilį atvarius patikrai į techninės apžiūros stotį, galiojantis apžiūros talonas nebus išduodamas.
Užkliuvo galinio stiklo valytuvai
Tarp norimų pakeitimų atsirado ir nauji reikalavimai galinio stiklo plovikliams ir valytuvams – projekte įrašyta, kad galinio stiklo plovikliai turi veikti taip, kaip numatyta gamintojo. Jei ši nuostata neįgyvendinta, tai laikoma dideliu trūkumu, o automobilis – techniškai netvarkingas.
„Yra nurodyta, kad turi veikti, jeigu privaloma, tačiau nėra reglamentuota, kada jų veikimas yra privalomas. Kitaip tariant, galime interpretuoti, kad jeigu gamintojas numatė, reiškia, privalo veikti, nes kito paaiškinimo nėra“, – aiškino R. Vėlavičius, pastebėjęs, kad iki pat dabar techninės apžiūros metu buvo tikrinami tik priekinio lango valytuvai ir plovikliai, kurie veikti privalo.
Pasak eksperto, galinio stiklo plovikliai ir valytuvai naudojami itin retai, todėl dažname automobilyje jie paprasčiausiai neveikia.
„Aš pats savo automobilyje esu išjungęs galinio stiklo valytuvą, kadangi po pravažiavimo žvyrkeliu galinis stiklas apsineša, o lyjant lietui ir įsijungus atbulinę pavarą, valytuvas jungiamas automatiškai ir braižo stiklą braukdamas per visus nešvarumus. Kam man to reikia? Turiu šoninius galinio vaizdo veidrodžius, galų gale – yra kamera. Taip, kol kas mano valytuvas veikia, tačiau Lietuvoje vidutinis automobilių amžius yra 15 metų ir daugumos jų galinio stiklo valytuvai neveikia, o jų poreikis yra sunkiai apibrėžiamas, – samprotavo pašnekovas. – Todėl šiandien vadovaujamės nuostata, kad jeigu yra abu šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai veikiantys, galinio stiklo valytuvas gali ir neveikti.“
Dėl šio reikalavimo, net neabejoja R. Vėlavičius, kils pasipiktinimo banga. Anot eksperto, natūralu, kad tais atvejais, kai galinio stiklo valytuvas reikalingas, jis privalo veikti, tačiau reikia apsibrėžti, kada tokia įranga privaloma.
„Be to, nurodoma ne tik, kad galinio stiklo valytuvas ir plovikliai privalo veikti, bet pabrėžiama, kad veikti taip, kaip numatė gamintojas. O kas šiandien gali pasakyti, kaip gamintojas numatė? Pavyzdžiui, ar ploviklis turi būti šildomas ar ne, veikti vienu ar dviem režimui, keičiasi čiurkšlės kryptis važiuojant ar ne? Sukuriami reikalavimai, kuriems trūksta konkretumo ir apibrėžtumo“, – pabrėžė pašnekovas.
Keli nedideli trūkumai – vienas didelis
Šie pokyčiai – ne vieninteliai. Parengtame įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad keli vienos rūšies nedideli trūkumai, nustatyti techninės apžiūros metu, kai dėl bendro jų poveikio kyla pavojus eismo saugumui, virsta dideliu trūkumu.
„Pavyzdžiui, nustačiau tris nedidelius trūkumus, susijusius su žibintais, ir jau lakau juos dideliu trūkumu. Pavyzdžiui, pažeistas atšvaitas gale, priekinio žibinto reflektorius pažeistas ir kažkurio žibinto stikliukas įtrūkęs. Tai keli nedideli trūkumai, ar drauge jie kelia pavojų eismo saugumui? Ko gero – taip?“ – gūžčiojo pečiais ekspertas, akcentavęs, kad trūksta nurodymo, kada trūkumų poveikis eismo saugumui didesnis, o kada – ne.
Tvarka – ne galutinė
Eglė Kučinskaitė, LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, „Delfi“ akcentavo, kad parengtas projektas – nėra galutinis, o pataisos – redakcinio pobūdžio, o ne naujos iš esmės.
„Tačiau mes matome, kad ir dėl tokių smulkių pakeitimų kyla diskusijų, todėl dar tikslinsime projektą ir įsiklausysime į visas suinteresuotas grupes“, – komentavo žinovė.
Pasak jos, kol kas laukiamos pastabos parengtam projektui, šias gavus, projektas bus tikslinamas ir koreguojamas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
