Antrajame socialinio verslo programos „Change4Future“ seminare virtualiam pokalbiui susitiko drabužių su gestų kalbos simboliais kūrėja, prekės ženklo „Made in Silence“ vadovė Dovilė Pavalkytė bei socialinių inovatorių bendruomenės „ChangeMakers‘ON“ vizionierė Simona Šimulytė. Šįkart jos diskutavo apie tai, kaip sukurti tvarų produktą, kurio laukia rinka.
Kolekcijos pristatymas virto socialiniu verslu
Pirmuosius žingsnius socialiniame versle D. Pavalkytė pradėjo žengti prieš tris metus. Tuo metu, kurdama drabužius pagal individualius užsakymus, ji sumąstė pakviesti kurčiuosius tapti jos kolekcijos modeliais.
„Iš pradžių ketinau tiesiog pristatyti kelias savo kurtas sukneles, bet, galiausiai, ši idėja tapo nauju prekės ženklu. O į jo vystymą įsitraukė didelė kurčiųjų bendruomenė – nuo modelių iki grafikos dizainerių. Mano pažįstamų ratas pasipildė išties unikaliais žmonėmis.
Iki tol aš žinojau, kad jų yra daug, bet neįsivaizdavau kiek daug Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – seminaro metu pasakojo drabužių dizainerė.
Pirmąkart kurčiųjų bendruomenėje ji atsidūrė tada, kai draugė pakvietė į jų organizuotą renginį kavinėje. Jo metu dizainerė susipažino su gestų kalbos kultūra, netgi išmoko gestų kalba pasakyti savo vardą ir užsisakyti kavos. Būtent tuo metu ji ir pradėjo svarstyti, kaip galėtų kurčiuosius įtraukti į savo kūrybinį procesą.
„Pradėjusi domėtis, kodėl jie yra mažiau pastebimi visuomenėje, sužinojau, kad vienas didelis prekybos tinklas Lietuvoje įdarbina klausos negalią turinčius asmenis. Tada pamačiau, kad kurtieji gana sėkmingai dirba įvairius darbus.
Kartu su to prekybos tinklo vadovų pagalba mes ir suorganizavome pirmąjį „Made in Silence“ pristatymą Vaidilos teatre. Vėliau šis bendradarbiavimas išaugo į idėją pardavinėti „Made in Silence“ drabužius parduotuvėse. Todėl artimiausiu metu turime įvairių planų“, – tiesioginės transliacijos metu prisipažino dizainerė.
Ji pasidžiaugė, kad „Made in Silence“ tapo ne tiesiog įprastu prekės ženklu, o vis didėjančia bendruomene.
Gestų kalba – tokia kaip ir visos
Pasak D. Pavalkytės, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie keturiasdešimt tūkstančių klausos negalią turinčių žmonių. Ir nors pastaraisiais metais jų socialinė atskirtis vis mažėja, daugelis, gatvėję sutikę gestų kalba bendraujanį žmogų, vis dar sutrinka.
Dizainerė įsitikinusi, kad visuomenėje tiesiog trūksta supratimo, kad kurtieji yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir visi – tik turintys kitokią kalbą.
„Komunikacija su kurčiuoju nėra tokia sudėtinga, kokia ji atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tikriausiai, tik nedaugelis žino, kad kiekvienoje šalyje gestų kalba yra skirtinga. Ji, kaip ir kiekviena kita kalba, nuolat papildoma naujais žodžiais, taip pat vartojami ir tarptautiniai žodžiai“, – atskleidė D. Pavalkytė.
Šiuo metu jos komandoje dirba klausos negalią turintis grafikos dizaineris, tačiau, anot socialinės verslininkės – tai netrukdo kartu dirbti. Nors tarpusavio bendravimui vis dar yra pasitelkiama gestų kalbos vertėjos pagalba, anot dizainerės, kartais kurtieji turi netgi daugiau privalumų nei girdintys.
Pavyzdžiui, jie vienu metu geba apdoroti daug daugiau vaizdinės informacijos ir šį gebėjimą tikslingai panaudoti tam tikrose profesinėse srityse.
Seminaro moderatorė S. Šimulytė prisipažino, kad prieš „online“ seminarą ji atliko nedidelę apklausą. Ji pasidomėjo, kiek kurčiųjų savo aplinkoje žino jos draugai. Tačiau beveik visi vienbalsiai atsakė, kad netekę susidurti.
Todėl ji padarė prielaidą, kad galbūt todėl daugeliui ir sudėtinga suprasti, kaip klausos negalią turintys asmenys gyvena ar linksminasi lygiai taip, kaip visi.
„Kurtieji taip pat šoka, dainuoja ir kuria poeziją. Man labai didelį įspūdį padarė mūsų bendruomenės narys Karolis, kuris vieną dieną man pasakė, kad eina į vakarėlį. Pasirodo, nors kurtieji negirdi muzikos – jie labai gerai jaučia muzikos garsų kuriamą vibraciją“, – pasakojo dizainerė.
Ji džiaugėsi, kad negalia neužkerta kelio jų saviraiškai.
Inovacijos mažina socialinę atskirtį
Seminaro metu socialinė verslininkė atkreipė dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais klausos negalią turinčių žmonių socialinė atskirtis Lietuvoje mažėja. Atsirado ir vertimas į gestų kalbą tiesioginių transliacijų metų, ir dalis televizijos laidų yra su vertimu į gestų kalbą.
Kuo daugiau žmonės kalbės visuomenėje stigmatizuojamomis temomis, tuo grečiau bus sprendžiamos socialinės problemos. Pasak D. Pavalkytės, socialinę atskirtį mažina ir inovacijos.
„Yra jau sukurta tokių išmaniųjų technologijų, kur užsidėjus pirštinę – tavo gestus išverčia į pasirinktą kalbą ir siunčia informaciją į išmanųjį telefoną. Mums gal nereikės nei dešimt metų laukti, kai turėsime šias technologijas savo kasdienybėje“, – lūkesčių neslėpė dizainerė.
Ji džiaugėsi ir tuo, kad ir Lietuvoje vis daugėja įvairių socialinių iniciatyvų, rinkoje stipriau įsitvirtina socialiniai verslai.
Ji prisiminė ir savo dalyvavimą „ChangeMakers‘ON“ hakatone – jo metu ir gimė „Made in Silence“ pavadinimas, o ekspertai padėjo išgryninti socialinio verslo idėją. Ji tiki, kad „Change4Future“ programoje taip pat gims daug prasmingų bei stiprių socialinių verslų.
Nemokami seminarai apie socialinį verslą vyksta kiekvieną antradienį, penkis kartus iš eilės.
Numatyta seminarų programa:
05 05 – Kaip idėjas (pa)versti pokyčius kuriančiais verslais?
05 12 – Kaip (su)kurti tvarų produktą, kurio laukia rinka?
05 19 – Kaip atsakingai (par)duoti kuriamą vertę?
05 26 – Kaip (už)augti pokyčių lyderiu?
06 02 – Kaip (nu)keliauti nuo idėjos iki pirmojo kliento?
Būtina registracija čia.
