Kas antram dirbančiajam per maža 870 eurų atlyginimo, o beveik 10 proc. dirbančiųjų apatine priimtinos algos riba laiko 1500 ir daugiau eurų „į rankas“. Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.
„Už kokį mažiausią atlyginimą dar sutiktumėte dirbti?“ Lietuvos dirbančiųjų klausiame jau nuo 2007 m.“, – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Pasak jos, per tą laiką teko ne vieną kartą koreguoti atlyginimo rėžius, kuriuos galėjo rinktis dalyvaujantys apklausoje.
„Juk 2007 m. dar buvo tokių dirbančiųjų, kam visai normalus atrodė mažesnis nei 600 Lt (174 eurų) atlyginimas, 2015 m. „minimalistams“ dar pakako mažesnio nei 1000 litų (289 Eur) uždarbio per mėnesį. Dar po metų, apatinė lūkesčių riba kilstelėjo iki 350 Eur.
Šiemet jau atsisakėme ir rėžio 351-579 Eur, nes Lietuvoje gyventi tampa vis brangiau. Juolab nuo 2007 m. oficiali minimali mėnesio alga taipogi gerokai ūgtelėjo: nuo 202 Eur 2007 m. liepą iki 607 Eur 2020 m. pradžioje“, – teiga R, Tatarėlytė.
Kaip ir kiek brango lietuviai
Kaip rašoma pranešime spaudai, nieko nuostabaus, kad mažiau nei už 579 Eur algą „į rankas“ Lietuvoje šiandien sutiktų dirbti tik 6,8 proc. visų apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų. Būtina turėti mintyje, kad tai yra dirbančiųjų lūkesčiai, mat šiai dienai besidarbuojančių už mažesnį atlygį, kaip rodo „Sodros“ duomenys, turime daugiau. Tiesa, neatmestina, kad bent dalis itin mažai apmokamų darbuotojų realiai uždirba didesnius pinigus, nei mato „Sodra“.
Apklausa rodo, kad 2007-aisiais už 579 Eur ar net dar mažesnius pinigus būtų sutikę darbuotis net 64,1 proc. dalyvavusių apklausoje: už 232 Eur ir mažiau – 5,2 proc., už 233-347 Eur – 24 proc., už 348-434 Eur – 15,6 proc., o už 435-579 Eur – net 19,4 proc. arba daugiausiai apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų.
Šiandien populiariausia minimali alga Lietuvoje yra gerokai didesnė ir siekia 870-1159 Eur. Už tokį minimalų atlyginimą sutiktų dirbti 25,4 proc. apklausos dalyvių. Tiesa, 21,5 proc. dirbančiųjų patraukli pasirodė ir gerokai mažesnė – 580-729 Eur minimali alga, 730-869 Eur atlyginimas surinko 20,1 proc. „gerbėjų“, o 16,4 proc. dirbančiųjų savo lūkesčių apatinę kartelę nubrėžė ties 1160-1500 Eur riba. 2007 m. savo minimalius lūkesčius įvardijusių 1158 Eur ar didesne suma „į rankas“ tebuvo vos 7,6 proc.
„O šiemet turime žmonių, kurie save vertina kur kas brangiau net ir kalbėdami apie minimalias jiems dar priimtinas sumas. 5,8 proc. dirbančiųjų sutinka praverti naujos darbovietės duris už mažiausiai 1501-1800 Eur mėnesinį atlygį , o 4,1 proc. tiki, kad yra verti 1800 Eur ar didesnio minimalaus atlyginimo“, – rašoma pranešime.
Atlyginimų skirtumai: dėsningi ir nelabai
Itin iškalbingai atrodo vyrų ir moterų minimalios algos lūkesčiai. Akivaizdu, kad moterys savo lūkesčiuose kuklesnės, nes jų minimalios algos pikas yra ties 580-729 Eur, o vyrų – ties 870-1159 Eur. Tiesa, moterų lūkesčių „kalva“ grafike turi labai stačią įkalnę, gi pakilimas į vyrų prioritetų „kalną“ kur kas nuožulnesnis.
Minimalaus atlyginimo prioritetai gerokai skiriasi ir pagal respondentų amžių.
Jaunesni darbuotojai dar nesukaupę reikiamos patirties, dirba neilgai, tad ir tikėtis didesnio atlyginimo nelabai gali. Tad logiška, jog jaunesnių nei 30 m. dirbančiųjų pageidaujamų minimalių algų pikas yra ties 580-729 Eur, o štai vyresni darbuotojai mano esantys verti didesnio minimalaus atlygio, kuris siekia 870-1159 Eur.
Tiesa, jaunesnių tarpe ties šiuo tašku užsibrėžiančių minimalią kartelę yra ne taip jau mažai – 23 proc., tačiau jei imsime sekantį žingsnį – 1160-1500 Eur, pamatysime, kad taip save minimaliai vertinančių tarp vyresnių darbuotojų yra 21,5 proc., o štai jaunesnių – net dvigubai mažiau.
