Lietuvoje pernai išaugus gyventojų skaičiui, kai kurie mokslininkai teigia, kad optimizmui didelio pagrindo nėra. Emigracijos mastai išlieka dideli, gimstamumas menkas, didelė dalis imigrantų yra iš Rytų, o viena iš nedaugelio pozityvių žinių yra gerėjančios vyrų gyvenimo trukmės tendencijos.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,794 mln. nuolatinių gyventojų – 145 žmonėmis daugiau negu prieš metus. Anot departamento, metinis gyventojų skaičius didėjo pirmą kartą po 28 metų pertraukos.
„Tai tik fasado pagražinimas, kuris iš tiesų yra irgi reikšmingas, jeigu mus kas nors stebi, žiūri, vertina. Tarptautinės organizacijos visų pirma pasižiūri tą pirminį rodiklį – gyventojų skaičių ir jis staiga nemažėja (…). Realūs procesai rodo visai ką kita – nėra to džiugesio, kada mes pasižiūrime, dėl ko gyventojų skaičius padidėjo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė demografė profesorė Vlada Stankūnienė.
Pasak jos, gyventojų skaičiaus augimą lėmė imigracija, o emigracija sumažėjo nedaug: nuo 32 tūkst. 2018 metais iki 29 tūkst. pernai. Apie pusę imigrantų sudarė užsieniečiai.
„Grįžo 20 tūkst. ir iš kitur atvyko taip pat beveik 20 tūkstančių. Taip kad padidėjimas iš esmės įvyko dėl užsieniečių atvykimo. Ir žiūrėkime, iš kur ir kas atvyko. Jeigu pažiūrėsite tą „top“ pagal profesijas, tai statybininkai, vairuotojai, tai jokiu būdu ne žadėtas aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas“, – kalbėjo mokslininkė.
„Tai yra imigrantai iš rytinių mūsų kaimynių, visų pirma iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Aš nematau tame geros žinios“, – pridūrė ji.
Gimstamumo srityje optimizmo nėra
V. Stankūnienė pabrėžė, kad Lietuvoje išlieka opi mažo gimstamumo problema ir ateitis kol kas nežada pagerėjimo. „Gimstamumas rodo tebesitęsiantį mažėjimą. Praėjusiais metais gimė mažiau negu prieš tai. (…) Ką mes galime padaryti? Mes galime padaryti, bet labai negreit. Tam, kad pradėtų veikti viešosios politikos priemonės, reikia laiko ir ne dešimtmečio. Reikia sukurti aplinką, kurioje šeima galėtų organizuoti savo gyvenimo scenarijus, kad galėtų auginti ne vieną vaiką“, – aiškino V. Stankūnienė.
Anot jos, žvelgiant į dabartinę visuomenės amžiaus struktūrą matyti, kad gyventojų skaičius toliau mažės. „Jauniausios kartos, vaikų yra pusantro karto ar net du kartus mažiau negu tų, kurie išeis į anapilį. (…) Amžiaus struktūra tampa veiksniu gyventojų skaičiaus mažėjimui. Jau užkoduota ateičiai“, – sakė V. Stankūnienė.
Vis dėlto, mokslininkės teigimu, gerėja mirtingumo statistika, o tai esą lemia alkoholio vartojimo mažinimo priemonės. „Ilgą laiką turėjome tikrai per ankstyvą vyrų išėjimą į anapilį. Jau nuo 2007 metų palengva, su įsibėgėjimu, vyrų mirtingumas mažėja (…), visų pirma dėl priežasčių, susietų su alkoholio vartojimu, mažėjimo. Mes pradedame laimėti kovą su priešankstiniu vyrų mirtingumu ir kažką nuveikėme gero. Mažiau kritikuokime antialkoholinę kampaniją“, – tvirtino V. Stankūnienė.
Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė, cituodama Eurostato duomenis teigė, kad po 30 metų gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau kaip puse milijono.
„2050 metais, prognozuojama, kad 600 tūkst. gyventojų gyvens Lietuvoje mažiau, Eurostatas duoda tokias prognozes. Ar jos teisingos, gyvenimas parodys“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių, iš kurių 20,4 tūkst. yra Lietuvos piliečiai. Emigrantų 2019 metais buvo 29,3 tūkst., todėl maždaug 10,8 tūkst. daugiau žmonių į Lietuvą atvyko, nei iš jos išvyko.
Gimstamumas toliau išliko mažesnis nei mirtingumas – 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių. 2018 metais Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo 14,9 tūkstančio.
