Pirmadienio popietę naujas bruzdesys dėl parduodamo Kauno centrinio pašto pastato kilo prie miesto savivaldybės. Pašto darbuotojų suorganizuotoje protesto akcijoje sudalyvavo ir neabejingi kauniečiai, kurie į improvizuotą dėžutę metė laiškus Visvaldui Matijošaičiui.
„Administracija, buhalterija, logistika, architektai, teisininkai, dūzgia aplink paštą laiškanešiai. Nuostabi salė, pilna darbuotojų ir klientų. Iki šių dienų išlikusi valgykla prie pašto, kurioje dirbančios moterys džiugina skaniais nebrangiais patiekalais.
Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ vienintelė akcininkė yra valstybė, kurios, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Lietuvos Respublika, Susisiekimo ministerija. Tiesiog nesuvokiama, kaip per paskutinius 10 metų valstybė leido suniokoti Kauno, Klaipėdos, Vilniaus centrinius paštus. Dabar girdime, kad šie pastatai netinkami pašto veiklai, jų neapsimoka išlaikyti.
Pasak mūsų valdybos, geriau nuomoti patalpas ir jas suremontuoti nei išlaikyti šį nuostabų pastatą. Pašto valdyba keičiasi, kratosi atsakomybės, teigia, kad iki jų atėjimo palikta daug problemų – „mes nekalti, mus supraskite“. Nusibodo per tiek metų žiūrėti į Lietuvoje nykstančius paštus, akių dūmimus. Todėl kreipiamės į Kauno miesto savivaldybę, miesto merą Visvaldą Matijošaitį.
Raginu atstovauti miestiečių interesams ir išreikšti aiškią politinę valią, kad paštas turi likti viešu turtu. Šiuo metu svarbiausia sustabdyti pastato pardavimo aukcioną, planuojamą gruodžio 18-19 d. Raginame miesto valdžią kreiptis į Vyriausybę, kad ši stabdytų pastatų pardavimo aukciono“, – tokį laišką Kauno merui parašė 28 metus „Lietuvos pašte“, iš jų 12 – centrinio pašto pastate dirbanti Raimonda Regelskienė.
Tikisi, kad meras persigalvos
Moteris „Kas vyksta Kaune“ teigė čia suskaičiavusi apie 20 kolegų, nors jų galėjo būti daugiau, iš kitų padalinių. Sukiojosi prie savivaldybės ir Gegužės 1-osios profesinės sąjungos, kitų visuomeninių organizacijų nariai, Šančių aktyvistai, mitinguose nevengiantys veidų parodyti dabarties ir praeities politikai bei tiesiog neabejingi kauniečiai.
„Nepasiduosim, pašto neparduosim!“, „Kaunas tvarkosi, viešos erdvės darkosi!“, „pašto neparduosit, mūsų neoptimizuosit!“ – orą virpino protestuotojų šūkiai, kai kurie į viršų kėlė pasipriešinimą privatizacijai deklaruojančius plakatus.
„Tikimės, kad bus išsaugotas istorinis pastatas, viešoji erdvė ir paštas. Paštas nieko tiksliai nepasako, ką galvoja dabartinis susisiekimo ministras, nežinome. Manome, kad su šia protesto akcija bus kas nors konkretizuota ir planai pakeisti. Tikimės, Kauno meras persigalvos – gerbiamam V. Matijošaičiui miestiečiai rašė laiškus ir galbūt jis susimąstys. Jeigu niekuo netikėtume, mūsų čia nebūtų“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė R. Regelskienė.
[susije_video kurie=””]
Pragmatinis sunkumas iškeliamo padalinio paštininkams tas, kad reikės važiuoti į kitą darbo vietą. Pagrindinis taškas numatomas prie Savanorių prospekte esančios „Hyper Maxima“ parduotuvės, tačiau konkrečios iškėlimo datos kol kas nėra – gali būti, centre darbuotojai liks, kol bus sutvarkytos patalpos Savanorių prospekte. Arba iškeliaus į Varnių gatvę, o vėliau į naująją vietą.
Beje, megafoną į rankas paėmusi viena kaunietė prisiminė ir verslui parduotą pašto padalinį Rotušės aikštėje. „O buvo labai gražus interjeras, sutvarkyta aplinka – jis galėjo likti kaip paveldas, įdomus paštelis. Išdraskė ir nieko daugiau nepadarė. Taip pat centrinio pašto pastate yra senieji Mečislovo Ostrausko, Kazio Šimonio darbai, ir tai yra paveldinis pastatas, kurį kauniečiams labai reikėtų išsaugoti“, – pažymėjo moteris.
Varveklių ir berželių konspiracija
Istoriko ir paveldo apsaugos specialisto vardu prieš minią prabilęs Seimo narys Naglis Puteikis (nuo 1990-ųjų iki 2007-ųjų politikas išties užėmė įvairias pareigas kultūros paveldo institucijose) pasidalijo įdomia konspiracijos teorija, kaip šalyje privatizuojami saugomi objektai.
„Lietuvos paštas“ nurodo išjungti šildymą Kauno pašte tam, kad atšalus žiemą sprogtų radiatoriai, išsilietų vanduo ir sugadintų pastatą. Tai daroma dėl to, kad turto vertintojai turėtų pretekstą numušti pastato kainą“, – kaip visada įtaigiai rėžė N. Puteikis, pridėjęs, kad Klaipėdoje ant pašto tuo pačiu tikslu užauginami berželiai.
Parlamentaro teigimu, pagal įstatymą Kultūros paveldo departamentas už saugomų pastatų niokojimą turėtų skirti administracines baudas ir pateikti civilinius ieškinius, tačiau nei Kauno, nei Klaipėdos skyrių specialistai „Lietuvos paštui“ baudų neišrašė. Maža to, pagal įstatymą turto valdytojas, neturėdamas lėšų paveldui prižiūrėti, privalo kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, kuriam Seimas patvirtinęs didelį biudžetą paveldo priežiūrai, bet to pašto vadovė esą nepadarė.
Galiausiai, prasibrovęs per retorinių klausimų krūmynus, N. Puteikis pagarsino, kad tokios vertės valstybės žinioje buvę visuomeniniai pastatai akcinės bendrovės balanse atsidūrė ministro įsakymu, kuris neskelbtas „Valstybės žiniose“. „Vadinasi, į „Lietuvos pašto“ rankas statiniai pateko neteisėtai“, – prakalbą užbaigė Seimo narys, dėkojęs dabartiniam susisiekimo ministrui, kad išvaikė privatizuotojus.
Kitas žingsnis – po dviejų dienų
„Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė sakė, kad Lietuvos pašto vadovybė metus diskutavo dėl to, kaip elgtis su Kauno centriniu paštu, tačiau norinčiųjų jį perimti neatsirado.
„Deja, Kultūros ministerija, savivaldybė, Vyriausybė atsisakė paimti šį pastatą ir mes gavome visus raštus, kad, deja, bet galime parduoti šį pastatą“, – sakė V. Budrienė, pridūrusi, kad „Lietuvos paštas“ neturi jokių finansinių galimybių istorinio pastato išlaikyti ir jį suremontuoti.
Prašymo išbraukti pastatą iš aukciono „Lietuvos paštas“ kol kas nesulaukė – tai gali padaryti valdyba, kuri, V. Budrienės žiniomis, rinksis gruodžio 11 d. O pašto vadovybė tokių dalykų esą nesprendžia.
Korporatyvinių reikalų departamento vadovė tvirtino negalinti atskleisti, ar pirkėjai domisi objektu, tai konfidenciali informacija. Duotas beveik dviejų mėnesių terminas, per kurį potencialūs pirkėjai gali pastatą apžiūrėti ir tada vyks aukcionas, kuriame nustatyta pradinė 3,3 mln. eurų objekto kaina. Beje, N. Puteikis teisingai paskaičiavo, kad tai yra po 700 eurų už kvadratinį metrą. Neaišku, ar teisinga remarka dėl keturis kartus mažesnės kainos nei rinkoje, tačiau atlikus aplamą patikrinimą portale aruodas.lt, centrinėje miesto dalyje rasti pigesnes patalpas užduotis ne iš lengvųjų.
„Bendrovei truputį keista, kad šitoks sujudimas kyla tik dėl šio statinio, kai netoli ką tik parduotas labai panašus Vytauto Didžiojo universitetui priklausęs pastatas, taip pat projektuotas Felikso Vizbaro, to paties lygmens, – pastebėjo V. Budrienė. – Esame atviri bendradarbiavimui, jei tik yra noras iš valstybės centrinį paštą paimti.“
Be to, apie 18 val. „Kas vyksta Kaune“ parašiusi „Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė nurodė bendrovę ir „Lietuvos pašto“ Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę pažymint, kad neorganizavo protesto akcijos prieš Kauno centrinio pašto pardavimą.
„Anot jų, svarbiausia yra darbuotojų sąlygų gerinimas, tad Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė yra už racionalias investicijas. Renginyje dalyvavo pavieniai bendrovės darbuotojai ir tai yra jų pilietinė teisė“, – teigė A. Kurtkutė.
Miestas imtis iniciatyvos neturi lėšų
Pasikalbėti su žurnalistais išėjęs Kauno vicemeras Mantas Jurgutis savivaldybės vardu sakė besidžiaugiantis, kad kauniečiai yra pilietiški ir išreiškia savo nuomonę. Miestas, pasak jo, nekvestionuoja, kad tai nuo tarpukario iki dabar yra strateginės svarbos objektas, supranta, kokios šis pastatas yra vertės, bei tai priima kaip labai didelę atsakomybę.
„Šį pastatą įsigyti, suremontuoti ir įveiklinti nėra miesto išgalėms. Savininkas – valstybė ir jeigu objektas yra Kaune, turime apie jį galvoti šalies mastu. Kol kas valstybės požiūris į šį objektą neaiškus, vyksta daug diskusijų. Natūralu, kad ir žmonės reiškia savo nuomonę“, – sakė M. Jurgutis.
Jis nurodė, kad valstybiniu mastu suformuota darbo grupė, kurioje dalyvaus ir savivaldybės atstovai. M. Jurgučio manymu, jos kontekste bus tariamasi, ką daryti.
„Atstovaujame Kauno ir kauniečių interesams, tačiau centrinio pašto nupirkimo, sutvarkymo ir atvėrimo visuomenei kaštai miestui yra per dideli. (…) Tas interesas – kad Kauno centre ir ne tik esantys paveldo pastatai ir objektai turi būti sutvarkyti bei kiekvienas savininkas, – pabrėžė vicemeras, – turi rūpintis savo turtu.“
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
