Gruodžio mėnesį Kauno valstybinis muzikinis teatras sugrįžta į savo sceną. Atlikta didžioji scenos rekonstrukcijos darbų dalis ir renovacijos procese kitiems metams pasiliko tik paskutiniai potėpiai.
[galerija kiek=”12″]
Nuo pavasario buvo išmontuota senoji scenos įranga ir pradėję darbą specialistai pakeitė visas metalines galerijas, senuosius kėlimo mechanizmus, dalį scenos apšvietimo ir garso įrangos; atnaujintos periferinės zonos, sumontuotos naujos grindys. Scenos infrastruktūra dabar kur kas patogesnė, bus kilnojama orkestro ložė – tai pratęs sceną 2 metrus.
Ambicinga premjera
Naujoje scenoje kūrybinį sezoną teatras pradeda ambicingai – gruodžio 14 d., žiūrovai kviečiami į G. Verdi operos MAKBETAS premjerą. Psichologinė ir giliai mistinė W. Shakespearo dramos tobula muzikinė versija Kaune statoma pirmą kartą, stiprios tarpukario Valstybės teatro trupės repertuare jos taip pat nebuvo.
Teatro vadovas Benjaminas Želvys džiaugiasi, kad pasirinkimą šią G.Verdi operą įtraukti į teatro repertuarą lėmė vienas svarbiausių kūrybinių faktorių – čia dainuoja brandžios, solidžios patirties ir gilaus vaidybinio meistriškumo įgijusios solistės Gitana Pečkytė ir Raminta Vaicekauskaitė. Pageidaujant realizuoti šią G.Verdi operą Ledi Makbet partija neretai trupei būna beviltiškas iššūkis.
Nemenkiau sudėtinga yra ir pagrindinio veikėjo – Makbeto – partija. Teatras vaidmenį patikėjo kauniečiams jau pažįstamam baritonui, Baltarusijos nacionalinio operos teatro solistui Stanislavui Trifonovui, jis „Makbetą“ dainavo įvairių teatrų scenose. Šiuo vaidmeniu apie save primins ir baritonas Dainius Stumbras. Prisiliesti prie aukščiausio meistriškumo reikalaujančios partijos proga suteikta ir jaunam solistui Pauliui Bagdonui.
Iššūkis dirigentams ir visam kolektyvui
Operos muzikiniam veiksmui vadovaujantis teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius ir dirigentas Julius Geniušas prisipažino, kad tai itin sudėtingas ir iš esmės meninio kolektyvo kūrybines galias išbandantis darbas.
J. Janulevičius liudija, kad tokio tamsių jausmų ir emocijų spektaklio mūsų teatre dar nebuvo: „kūrinys skleidžia sukrečiančią žinią, kad kraugeriškas valdžios troškimas visada sulaukia žiauraus atpildo. Dramos ir muzikos galiomis ši pamokanti istorija pasakoja žiūrovams amžiną žmogaus vidinę kovą su demonais. Tokie demonai glūdi kiekviename iš mūsų, nuo jų mus saugo tikėjimas ir šeima“.
Jam antrina J. Geniušas: „šioje operoje būtinas ne tik muzikinės dramaturgijos išmanymas, bet ir literatūrinės dramaturgijos suvokimas. Orkestras turi atskleisti visas muzikos potekstes ir tai, kas parašyta „tarp eilučių“.
Statytojai – svečiai
„Makbetą“ režisuoja Sankt-Peterburgo konservatorijos profesorius Gintautas Želvys. Atverdamas emocijas, kurios apėmė prisilietus prie šio kūrinio, režisierius sakė: „vaizdo ir garso harmonija, veiksmo ekspresija, dramatizmas turėtų padėti žiūrovui suprasti amžinas Šekspyro minčių tiesas, pajusti epochą, jos moralę, išgirsti Verdi muzikos didybę.
Žingsnis, žengtas keršto, įsiūčio, nusikaltimų kupinu keliu į valdžią, pavojingas ir pražūtingas jį žengusiam – pasukti atgal galimybių nėra. Suprasti, o ne teisti, akcentuojant ne nusikaltimus, bet parodant personažų likimo dramą, jų kančios istoriją yra šio pastatymo režisūrinė esmė”.
Slėpiningą tragedijos koloritą čia sukūrė jauna rusų dailininkė Taisija Chiža, mokslus baigusi ir šiuo metu savo teatrinius projektus realizuojanti Sankt-Peterburge.
„Jaučiau, kad šiame spektaklyje labai svarbus tikroviškumo ir tradicijos santykis, jų pusiausvyra“, – mintimis apie sukurtą scenovaizdį dalijosi menininkė, – „Norėjau, kad spektaklio erdvinė ir plastinė forma, dekoracijos ir kostiumų detalės išreikštų bendrą spektaklio esmę. Manau, tai žiūrovams kels daugybę meninių vaizdų-prasmių turinčių asociacijų, užpildytų jausmais, aistromis ir emociniais išgyvenimais. Aš labai tikiuosi, kad mūsų su režisieriumi rastas įvaizdis, pasitarnaus ir kaip atsivėrimas Shakespeare‘ui ir kaip ideologinis raktas, atrakinantis visą jo teksto semantinį turtingumą“.
Operoje sudėtingą ir didžiulį draminį bei režisūrinį krūvį turi choras, tai tiesiog dar vienas reikšmingas kolektyvinis personažas, o dabartinis choristų kolektyvas yra pajėgus ir gali imtis tokio sudėtingo veikalo.
