Neveronys – neatrasta salelė tarp daugybės kryžkelių. Juos pralenkia magistralė, virš jų kyla lėktuvai, net dviem geležinkelio atkarpomis dunda traukiniai, o apačioje driekiasi dujotiekiai. Tačiau Neveronių gyventojai teigia, kad ramybės jų apylinkėse vis tiek daugiau negu mieste – galbūt todėl gyvenvietė nuolatos plečiasi, o veiksmo čia kur kas daugiau, nei daugelis įsivaizduoja.
[galerija kiek=”8″]
Naujakuriai iš marių dugno
Neveronių istoriją galima laikyti pakankamai modernia, nes du kaimai vadinti Senaisiais bei Naujaisiais Neveronimis ėmė augti tik sovietmečiu. Pirmasis žymesnis išsiplėtimas įvyko apie 1959 m., kai užtvenkus Nemuną į Neveronis persikėlė nemažai užsemto Vieškūnų kaimo gyventojų.
Antrasis išsiplėtimas (taip pat sovietmečiu) siejamas su pramonės augimu: daugelis naujakurių buvo „Šiltnamių kombinato“, „Palemono keramikos“ ar kitų didelių bendrovių darbuotojai. Kraustymasis vyko tiek savarankiškai, tiek į nedidelius, specialiai darbuotojams statomus daugiabučius, kurie išliko iki šiandien. Būtent šie, atokioje vietovėje išdygę kvartalai, ir kuria vieną iš Neveronių „charakterių“.
Nemažai čia ir privačių, nepriklausomybės pradžią menančių namų, mat Neveronys tapo vienu iš pirmųjų „užmiesčių“, kurį atrado iš miesto bėgantys kauniečiai. Tai tebevyksta ir iki šiol: šiuo metu beveik trečdalis Neveronių gyventojų yra jaunoji karta. „Tai galime vadinti didele sėkme ir augančios bendruomenės ženklu“, – mano Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.
Neveronių seniūnija yra viena iš 13-kos Kauno rajono seniūnijų, kurias prie miesto teritorijos siekia prijungti Kauno miesto saviavaldybė, o rajono savivaldybės duomenimis čia gyvena 3471 gyventojas.
Iš Neveronių – į Omaną
Nepaisant to, kad daugelis Neveronis garsinusių kombinatų laikui bėgant užsidarė, verslumo tradicijos išliko: šiuo metu Neveronyse savo veiklą vykdo apie 40 įmonių. Nors daugelis jų nėra didelės, kai kurios sulaukia ir tarptautinio pripažinimo. Pavyzdžiui, šokolado produkciją kurianti įmonė „UAB Meškėnas“ gali pasigirti savo gaminius tiekusi ne tik Gruzijos, Ukrainos, bet ir JAV ar Omano rinkoms.
„Didžiuojamės ir palaikome verslus, kurie savo veiklą vykdo čia. Žinant, kad Neveronys yra vos 13 kv. km. dydžio, 40 įmonių yra tikrai nemažas skaičius. Būtent todėl, kurdami gyvenvietės gerovę, visada galvojame ne tik apie Neveronyse gyvenančius, bet ir apie Neveronyse dirbančius žmones”, – akcentuoja A. Petkevičienė.
Pasak jos, vienu svarbiausių klausimų tokioje situacijoje išlieka geras susisiekimas. „Keleivių srautams mažėjant, mažėja ir autobusų reisų. Šiuo metu pagrindinė jungtis su miestu yra 39 autobusas, kuris, deja, važiuoja vis rečiau ir rečiau“, – sako ji.
Pasak seniūnės, viltis, kad bus pagerintas susisiekimas yra vienintelis teorinis privalumas galvojant apie Neveronių prijungimą prie Kauno miesto.
„Nors ir tai labai abejotinas, nes apie tai su miestu jau buvome kalbėję. Jų argumentas yra keleivių srautai, o ne mūsų strateginė padėtis“, – sako Neveronių seniūnė.
Taptų pakraščio pakraščiu
Tęsiant temą apie Neveronių prijungimą prie Kauno miesto, gyventojų išsakomų trūkumų akivaizdžiai daugiau negu privalumų.
„Paskutiniu metu dėl savo teisių kovojome ypač daug. Ko gero, ryškiausias pavyzdys yra „Rail Baltica“ statybos, kurių projekte verslas bei miestas buvo visiškai suignoravę mūsų interesus. Miestelyje turėjo atsirasti ne tik geležinkelio vėžės, bet ir triukšmingas depas, nepaisant to, kad visai šalia jo veikia darželis, gimnazija, stadionas.
Tik seniūnijos ir stiprios bendruomenės dėka pavyko derėtis ir pasiekti mažesnės žalos gyventojams“, – pasakoja Aldona Petkevičienė nerimaudama, kad dėl Neveronių strateginės padėties ateityje tokių situacijų gali būti ir daugiau.
Prijungimas Neveroniškiams kelia ir daugiau baimių. Kaip ir kitose Kauno rajono gyvenvietėse, taip ir čia kyla klausimų dėl mokyklos, bibliotekos, pašto, ambulatorijos likimų.
„Visų šių objektų teoriškai gali nelikti. Labiausiai neramu dėl gimnazijos – jeigu tapsime miesto pakraščiu, neatitiksime reikalavimų, nes 10 km spinduliu miesto pakraštyje kitos gimnazijos būti negali. Tačiau ji yra už 6 km, Palemone. Taigi, moksleiviams gali tekti važinėti į Palemoną arba net į kitus Kauno rajonus“, – didžiausias gyventojų baimes įvardija A. Petkevičienė.
„Kažkuria prasme taptume net ne miesto pakraščiu, o miesto pakraščio pakraščiu – Palemono ar Petrašiūnų periferija. O miesto pakraštys niekada nėra prioritetas – kitaip negu kaimo vietovės statusas, kuris suteikia labai daug galimybių. Štai per paskutinius metus pasinaudoję jomis atlikome kapitalinį svarbiausių gatvių remontą, atnaujinome futbolo aikštyną.
Kauno miete tikrai nebūtume galėję viso to įgyvendinti. O kur dar smulkesni projektai, kuriuos vykdo vietos veiklos grupės: nuo kultūrinių iki labai konkrečių, skirtų bendruomenės poreikiams patenkinti“, – pasakoja seniūnė.
„Neveronys dėl savo savotiškos strateginės padėties visada kovojo su iššūkiais, tačiau jau esame įsivažiavę: formuojami nauji sklypai, kraustosi nauji gyventojai, aktyviai tvarkome ir gražiname aplinką: nesinorėtų žengti žingsnio atgal“, – situaciją apibendrina Neveronių seniūnė A. Petkevičienė.
Kaip minėta, šiuo metu Neveronyse gyvena beveik 3500 gyventojų. Vietovė iš trijų pusių supama miškų, dalis seniūnijos teritorijos priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Neveronių apylinkės miškuose veisiasi reti, į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai – juodieji gandrai. Seniūnijos teritorija ribojasi su Jonavos bei Kaišiadorių rajonais.
