„Žinau Giraitės tėvų nuotaikas, jie visi panikoje, išsigandę. Jaunos šeimos dar tik kuriasi materialinę gerovę. Tokiais sprendimais atimami paskutinai duonos kąsniai. Esame įstumti į spąstus“, – po Kauno miesto savivaldybės spalio 15 dieną priimto sprendimo kalbėjo viena iš Kauno rajone gyvenanti dviejų vaikų mama.
Ne mieste deklaruotiems tėvams mokestis padidės 16 kartų
Sprendimas yra toks, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikučių tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune, teks už vaiko ugdymą kasdien atseikėti po 9,20 euro.
Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai (o tai reiškia, kad jų mokamas pajamų mokestis pasiekia Kauno savivaldybės biudžetą), tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek moka dabar – 0,58 euro.
Likusią ugdymo kainą ir toliau dengs Kauno miesto savivaldybė. Tačiau, bet kokiu atveju greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose (per mėnesį – 60–70 eurų).
Nors Vyriausybės atstovas Kauno bei Marijampolės apskritims Andrius Cechanavičius antradienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje siūlė politikams neskubėti priimti sprendimo, kurį kai kas jau vadina diskriminaciniu, į siūlymą nebuvo atsižvelgta.
Edita iš Giraitės skaičiuoja, kad pagal šį sprendimą jos šeimai už dviejų vaikų darželio lankymą teks vietoje 600 eurų per metus mokėti apie 1700 eurų. Moters ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Kauno mieste, o vyro rajone. Būtent šis faktas ir padidins šeimos išlaidas nuo kitų metų.
Sprendimas skubotas
Kito DELFI kalbinto Kauno rajono gyventojo Ringauduose gyvenančio Tomo kartu su žmona gyvenamoji vieta deklaruota Ringauduose, judviejų dukra darželį lanko mieste. Vyras širsta, kad toks Kauno miesto savivaldybės sprendimas yra skubotas, o jo priežastys – akivaizdžios.
„Manau, kad čia labai aišku, kad šis sprendimas susijęs su ketinimu prijungti Kauno rajono dalį prie miesto. Tai akivaizdi spaudimo priemonė, šitiek metų buvo tai nesprendžiama, o dabar staiga šis klausimas taip greitai išspręstas.
Iš dalies, galima suprasti tokį miesto sprendimą, tačiau, jis priimtas labai skubotai, nepasitarus su gyventojais, juk jis paliečia labai daug šeimų. Dabar aš laukiu rajono savivaldybės atsako, jie turi imtis veiksmų. Kiek girdėjau, jie, lyg, ketina kompensuoti šeimoms šias išlaidas. Jei tai bus įgyvendinta, problemos kaip ir nebeliks. Bet kokiu atveju, manau, tai buvo specialiai padaryta prieš tą referendumą“, – įsitikinęs ringaudiškis.
Pagal rugsėjo 10-ąją miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimtą sprendimą Vyriausybei pasiūlyta surengti ketinamų prijungti 99 rajono kaimų ir miestelių gyventojų apklausą. Tačiau prieštaraudami tokiam prijungimui peticijoje, kuri praėjusią savaitę įteikta vidaus reikalų ministrei, savo parašus padėjo apie 26 tūkst. Kauno rajono gyventojų.
Tėvai tapo politiniais įrankiais
Kalbinti gyventojai mano, kad tokiais sprendimais norima paveikti rajono žmonių nuomonę, darant spaudimą per jautriausią jų vietą. Pasak Tomo, vienoje iš rajono gyvenviečių buvo atlikta apklausa vietiniame feisbuko forume, kur buvo prašoma pasirinkti, ar jie balsuotų už rajono prijungimą.
„Balsavo tikrai nemažai žmonių, apie 500. Labai nedidele persvara balsų buvo daugiau tokių, kurie vis dėlto norėtų prisijungimo prie miesto. Tad kova gali būti arši. Tokie sprendimai tikrai kai kuriuos tėvus galėjo ir išgąsdinti“, – tikina Tomas.
Čia pat vyras piktinasi, kad miesto valdžios pasirinkta taktika yra nešvari. Tomas sako, kad abi savivaldybės turėtų kalbėtis dėl abiem pusėms aktualių klausimų ir kuo mažiau įtraukti į tai žmones.
„Manau, čia ne žmonių problema. Tegul kalbasi savivaldybės tarpusavyje. Aš suprantu ir miesto valdžios poziciją dėl šių ketinimų, nes jie praranda biudžeto pinigus. Tegu tada miesto savivaldybė apskaičiuoja, kiek jie praranda pinigų ir tegul tariasi su rajonu dėl kompensavimo mechanizmo. O dabar užkrauna viską ant tėvų. Aš manau, kad šaudo sau į koją su tokiais sprendimais ir komunikacija. Tai tik labiau žmonės papiktins“, – DELFI kalbėjo Tomas.
Giraitės gyventoja Edita sutinka, kad miesto noras prijungti rajono miestelius ir sprendimas dėl vaikų apmokestinimo yra susiję. Tuo pačiu, skatinama, kad tėvai deklaruotų savo gyvenamąją vietą mieste, o Kaunas gautų daugiau pajamų mokesčio. Moteris taip pat tikisi, kad rajono savivaldybė padarys atitinkamus sprendimus dėl darželių įmokų kompensavimo.
„Čia yra politika, o mes tapome nesutarimų įrankiais. Daromas spaudimas. Seniūnijose, kurias miestas nori prijungti, ten yra didžiausias jaunų šeimų kontingentas, jų pajamos didesnės, o Kauno miestas sensta, lieka pensininkai. Tad Kauno miestui tai geras kąsnis.
Jeigu žmonės pradės masiškai deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, Kauno rajono savivaldybė labai daug praras, nes nebegaus pajamų. Yra kalbų, kad rajono savivaldybė kompensuos, bet tai turbūt laikinas sprendimas. Gal tada miestas sugalvos kitus kelius, kad sumažinti apskritai prieigą pateikti į miesto darželį“, – nuogąstavo Edita.
Rajono gyvenvietės plečiasi nekontroliuojamai
Moteris sako, kad tokią situaciją lemia ir tai, kad rajono gyvenvietės plečiasi labai staigiai, o reikiamos gyventojų infrastruktūros nepakanka.
„Padaryta didelė klaida, kad leido plėstis užmiesčiams be kontrolės, be infrastruktūros. Anksčiau rajone turėdavo atsirasti poliklinika, mokykla ir tada skaičiuojama, kiek galima statyti gyvenamųjų namų. O dabar palaida bala.
Giraitės darželyje po brūkšnio yra apie 400 vietų laukiančiųjų, patekti į jį nėra jokių galimybių. Per pastaruosius metus buvo sukurta naujų vietų, tačiau gyvenvietė plečiasi daug greičiau, nei darželiai“, – kalbėjo Edita.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
