Su „Agurkinių“ nusikalstamu susivienijimu siejamo Deimanto Bugavičiaus nužudymu kaltinamas Estijos pilietis Hansas Erikas Ehvertas nesėkmingai bandė ištrūkti į laisvę – Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė kaltinamojo gynėjo skundą dėl pratęsto suėmimo dar trims mėnesiams.
Praėjusių metų vasarį baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą perduotas H. E. Ehvertas, kaip ir jo tautietis Arle Grabbi, už grotų laikomi jau daugiau kaip pusantrų metų. Teismas yra paskelbęs, kad į laisvę paleisti kaltinamieji gali bėgti ar slėptis nuo teismo, nes Lietuvoje neturi jokių ryšių, be to, jiems gresia griežta laisvės atėmimo bausmė.
Griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – Estijos piliečiams ir kauniečiui, buvusiam boksininkui Ričardui Baikai baudžiamąją bylą nagrinėsiantis Kauno apygardos teismas pratęsė dar rugpjūčio 13 d. Su šia nutartimi nesutiko tik H. E. Ehvertą ginantis advokatas Laurynas Pakštaitis – skundą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikęs teisininkas įsitikinęs, kad suėmimo terminas jo ginamajam buvo pratęstas ne tik nepagrįstai, bet ir pažeidžiant įstatymus.
Nuo liepos 5 d. H. E. Ehvertą ginantis L. Pakštaitis teigė, kad dėl neaiškių priežasčių nebuvo pakviestas į Kauno apygardos teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl suėmimo pratęsimo – vietoj jo teismas kaltinamajam paskyrė valstybės advokatą. O šis, advokato nuomone, nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurią sudaro 34 tomai po 218 puslapių, ir net nebendravęs su kaltinamuoju.
„Su tokiu teisiniu ir organizaciniu akibrokštu dar nesu susidūręs, – ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme sakė advokatas L. Pakštaitis. – Suprantamas noras ištirti nusikaltimą ir įvykdyti teisingumą, tačiau nereikia pamiršti, kad ir žmogaus teisės galioja.“
Advokatas mano, kad pratęsdamas suėmimą teismas nurodė „deklaratyvius ir nemotyvuotus pagrindus“: „Išankstinė nuomonė buvo įvilkta į teisinius rūbus“.
Be to, advokato teigimu, teismo posėdžio metu Estijos piliečiams nebuvo užtikrintas vertimas iš estų kalbos, nes vertėjas vertė netinkamai, dėl to kaltinamieji paprašė jį nušalinti, o į tai reagavęs teismas į posėdį papildomai iškvietė vertėjus iš rusų ir anglų kalbos, nors estai jomis kalba prastai.
„Patęsiant suėmimo terminą buvo padaryti esminiai ir rimti pažeidimai, todėl teismo prašau juos vertinti principingai“, – L. Pakštaitis teisėjų prašė H. E. Ehvertui skirti ne su laisvės atėmimu susijusią kardomąją priemonę.
Jis taip pat pabrėžė, kad D. Bugavičiaus nužudymo byloje esą nėra jo ginamojo kaltę patvirtinančių įrodymų – kaltinimas grindžiamas tik nužudymo metu kartu su D. Bugavičiumi buvusios jo draugės Vitos Jakutienės ir trijų įslaptintų liudytojų parodymais.
Tuo metu D. Bugavičiaus nužudymo bylos tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis pažymėjo, kad svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą nėra vertinami byloje surinkti įrodymai, jų teisinį vertinimą teismas pateiks išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.
Prokuroro teigimu, H. E. Ehverto gynėjo teiginiai, jog byloje nėra kaltę pagrindžiančių įrodymų turėtų būti vertinami kaip subjektyvi gynėjo nuomonė. „Tai gynybinės taktikos dalis, manau, taip ir reikėtų vertinti“, – sakė prokuroras.
Valstybinis kaltintojas pabrėžė, kad vienas kaltinamųjų D. Bugavičiaus nužudymu neturi jokių ryšių Lietuvoje, gyvena Estijoje, todėl paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę bus užtikrintas netrukdomas jo dalyvavimas teismo procese.
Be to, H. E. Ehvertas ir kiti kaltinamieji turi ryšių užsienyje, todėl galėtų pasislėpti nuo teismo, nes už nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas, gresia griežta laisvės atėmimo bausmė.
„Jei norėtų, jis turėtų galimybę slapstytis“, – sakė Z. Tuliševskis.
Prokuroras nepagrįstais laikė advokato argumentus dėl jam nesudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdyje, kai buvo svarstomas griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimas – kaltinamajam buvo užtikrinta teisė į gynybą, nes teismas paskyrė valstybės gynėją.
Trijų teisėjų kolegija pritarė prokuroro pozicijai – Estijos piliečio advokato skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nes buvo pagrindas H. E. Ehvertui dar trims mėnesiams pratęsti suėmimą.
Anot teismo, Estijoje gyvenantis kaltinamasis turi ryšių Airijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, todėl gali pasislėpti nuo teismo, o jam skirtas suėmimas, nors ir varžo jo teises ir laisves, tačiau nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių.
„H. E. Ehverui taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste“, – nurodė teisėjo Lino Šiukštos pirmininkaujama teisėjų kolegija.
Atsakydami į H. E. Ehverto advokato skundo argumentus teisėjai pripažino, kad svarstant suėmimo klausimo pratęsimą vis dėlto buvo pažeista esto teisė į gynybą, kai į posėdį esą dėl klaidos nebuvo pakviestas kaltinamojo pasirinktas advokatas, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti nutartį dėl suėmimo pratęsimo. Anot teismo, advokatas turi teisę dar kartą teismo prašyti apsvarstyti klausimą dėl tikslingumo taikyti kaltinamajam suėmimą.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustatė, kad D. Bugavičius buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Kaltinamiesiems taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Su „Agurkiniais“ siejamas D. Bugavičius, pravarde Deima, buvo nužudytas dar 2015 m. lapkričio 6 d. vakarą, kai automobiliu „Mercedes Benz S320“ grįžo į kotedžą Šilainių mikrorajone. Jam sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, į vairuotojo vietoje sėdintį D. Bugavičių buvo paleista eilė šūvių. Kulkos nepataikė į šalia vairuotojo sėdėjusią jo draugę, buvusią grupės „Naujosios pupytės“ atlikėją V. Jakutienę, tačiau viena kulka išdaužė kaimynės lango stiklą.
Po nužudymo nusikaltėliai greitai pasišalino – sėdo į Prancūzijoje vogtą automobilį. Su juo žudikai nuvažiavo vos tris kilometrus – už keliolikos minučių Vėtrungės g. automobilį paliko prie vieno namo kieme. Ir čia pat jį padegė – taip buvo sunaikinti bet kokie galimi įkalčiai. Nuo gaisro nukentėjo ir šalia stovėjęs automobilis.
Tyrimą atlikę pareigūnai gavo duomenų, kad 2015 m. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariai gavo duomenų, kad iš Pravieniškių pataisos namų, kur atliko bausmę (apie tai pasakoja „Pravieniškių mafija“) paleistas D. Bugavičius savo neteisėta veikla kelia grėsmę ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovo Ispanijoje gyvenantis Sergejus Beglikas ir nuo teisėsaugos besislapstantis Renaldas Kanys, neteisėtam prekybos narkotikais verslui. Įtariama, kad susivienijimo nariai dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. Bugavičiaus nužudymą.
Įtariama, kad už „Agurkiniams“ priklausiusio D. Bugavičiaus nužudymą buvo sumokėti dešimtys tūkstančių eurų, o į šį nusikaltimą buvo įtraukta daugybė su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų.
Į žmogžudystės organizavimą jie, įtariama, įtraukė R. Baiką, kuris, siekdamas gauti piniginį atlygį už D. Bugavičiaus nužudymą, teikė visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams – Estijos piliečiams: sekė auką, nustatinėjo jo judėjimo maršrutus, surado nusikaltimo metu naudotas transporto priemones, su kitais bendrininkais parūpino šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.
Įtariama, kad D. Bugavičius buvo sekamas net du mėnesius – nuo 2015 m. rugsėjo iki lapkričio 6 d., kai ir buvo sušaudytas. Tačiau prieš tai įtariamieji nusipirko šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis, be to, dar rugpjūčio pabaigoje įsigijo Prancūzijoje vogtą automobilį „Renault Megane“, o Estijoje ir Ispanijoje – optinį taikiklį ir chemines medžiagas, skirtas pėdsakams naikinti.
Kaip yra pranešusi prokuratūra, tyrimo metu surinkta duomenų, kad mirtinus šūvius į D. Bugavičių paleido A. Grabbi. Iš nusikaltimo vietos jis pasišalino H. E. Ehverto vairuojamu automobiliu.
R. Baika nusikaltimo vykdytojams pagelbėjo pasišalinti iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos.
Prie sėkmingo tyrimo prisidėjo ir nukentėjusiąja pripažinta V. Jakutienė, kurios akivaizdoje buvo nušautas D. Bugavičius – moteris vieną suimtą vyrą esą atpažino per policijoje surengtą atpažinimo procedūrą. Tačiau nužudymu kaltinami vyrai kategoriškai kratosi jam metamų įtarimų ir sako, kad su žmogžudyste yra niekaip nesusiję.
Estai buvo sulaikyti praėjusių metų pradžioje, netrukus jie buvo perduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą. Mirtinus šūvius į D. Bugavičių, įtariama, paleidęs A. Grabbi yra anksčiau teistas ir dėl to buvo įkalintas Suomijoje, jis yra pasikeitęs pavardę.
Estas teigia, kad praėjus pustrečių metų po D. Bugavičiaus nužudymo jį policijoje atpažino V. Jakutienė, nors iš karto po įvykio V. Jakutienė policijos pareigūnams apklausos metu nurodė, kad į jos draugą šaudžiusio asmens veido bruožų neįsidėmėjo, nes šis veidą slėpė uždengdamas rudos spalvos šaliku. Be to, moteris teigė, kad žudikas vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, kurį buvo užsimaukšlinęs ant galvos.
„Tačiau šių metų kovą apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad žudiką galbūt ir atpažintų pagal veido dalis, kurias matė“, – DELFI yra sakęs A. Grabbi.
Vyras teigė, kad dar praėjusių metų kovo mėnesį policijoje V. Jakutienei buvo parodytos nuotraukos, o vėliau – ir surengtas atpažinimas gyvai. Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusioji pirštu bedė į A. Grabbi. Tiesa, jos liudijimas nėra kategoriškas – moteris sako, kad jis yra panašiausias į tą žmogų, kuris paleido mirtinus šūvius į jos draugą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
