Viešai pasiekiamame interneto projekte, kur aptariamos įvairaus pobūdžio problemos, su kuriomis susiduria neįgalūs kauniečiai, pažiro kritika Kauno gimtadienio organizatoriams ir miesto valdžiai. Kaip skelbiama, žmonėms su negalia nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos švęsti tris dienas vykusio Kauno gimtadienio. Galimybė patekti į renginį buvo sudaryta, tačiau matyti scenose vykusius koncertus tapo neįmanoma dėl skurdžiai pritaikytų erdvių.
Matė ne renginius, o žmonių nugaras
Kaip rašoma interneto projekte kaunas.neįgalus.lt, negalią turintiems Kauno gimtadienio svečiams, praėjusį penktadienį Rotušės aikštės teritorijoje specialia užtvara buvo atskirta vieta, tačiau apie renginio koncertų stebėjimui skirtą pakylą nepagalvota.
„Žiūrovai, stovintys anąpus tvoros, trukdė žiūrovams rateliuose stebėti šventės programą, vykusią Rotušės aikštės scenoje“, – pasakoja tinklaraščio autorius, aktyvus kaunietis. Šeštadienį galimybė stebėti renginius neįgaliesiems Rotušės aikštėje buvo visai panaikinta: „neliko penktadienį dar buvusio „gardo“, todėl maišytis tūkstantinėje šėlstančioje minioje sėdint rateliuose buvo pavojinga“, – teigė judėjimo negalią turintis kaunietis.
Panaši situacija susiklostė ir renginiuose, vykusiuose lomoje prie Kauno pilies. Neįgaliesiems skirta zona buvo pilna įrengtų suolelių, koncertų stebėjimui kliudė ir viršutinėse amfiteatro eilėse sėdintys žiūrovai.
„Gegužės pradžioje susitikus su savivaldybės ir „Medusa Concert“ atstovais buvo įvardinti šie trūkumai, todėl buvo pasirinkta vieta greta VIP svečių palapinės, kur taip pat turėjo įrengti tribūną su stogu bei reikiamo nuolydžio užvažiavimu. Apmaudu, bet organizatoriai pabijojo VIP svečiams „įtaisyti“ neįgalių miestiečių kaimynystėje“, – kritikos negailima interneto projekte.
Kaip skelbiama, minėtos sąlygos neįgaliesiems nepakito ir kitą dieną – palapinė ir vieta liko ten pat, ji buvo pilna įgalių šventės žiūrovų, todėl sėdėti ir dairytis aplink ar žiūrėti į nugaras nebuvo prasmės. Taip pat esą nutiko ir sekmadienį – trečiąją Kauno gimtadienio dieną, kai aidėjo finalinis renginio akcentas – Andriaus Mamontovo koncertas.
Daugiau minusų nei pliusų
Nors tinklaraščio autorius įvardina ir dalinį miesto savivaldybės rūpestį neįgaliaisiais – judėjimui patogius takelius, šaligatvius, perėjas, tačiau diskomfortą esą sukėlė kebli galimybė patekti į Rotušės aikštę iš Vilniaus gatvės judant neįgaliojo vežimėliu.
Taip pat neįgaliesiems skirtos automobilių statymo vietos buvo gerokai nutolusios nuo šventės lokacijų lyginant su kitais svečiais. Patogesnėje vietoje pasigesta ir neįgaliesiems pritaikyto biotualeto, kuris skirtingai nei per Kauno kalėdinės eglutės įžiebimą žiemą, buvo pastatytas Muitinės gatvėje. Aktyvus kaunietis pastebi, kad „labai svarbių svečių“, dar vadinamų VIP, automobilių parkavimo vietos buvo kur kas arčiau nei neįgaliųjų.
Šventės biudžete pritrūko lėšų neįgaliųjų poreikiams?
Kad Kauno gimtadienio renginiai neįgaliesiems buvo pritaikyti tik iš dalies, pripažįsta ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) programų vadovė Ana Čižauskienė, nes nepavyko įgyvendinti pasiūlytos idėjos įrengti pakylą, kad žmonės su negalia galėtų pilnavertiškai stebėti miesto gimtadienio šventę kaip per Kauno kalėdinės eglutės įžiebimą. Pastarąją iniciatyvą KEKS finansavo iš projekto lėšų. Tačiau šį kartą reikiama suma nesurinkta.
„Mums buvo pateiktas renginio pritaikymo žmonėms su negalia poreikis, kuris būtų kainavęs 10,5 tūkst. eurų. Suma vėliau sumažinta iki maždaug 4,2 tūkst. eurų. Tačiau nebūdami renginio organizatoriais ir neturėdami suplanuoto biudžeto šiam įvykiui, negalėjome tapti renginio finansuotojais. Kiek žinome, renginio organizatoriai, vis tik rado sprendimą dėl dalinio renginio pritaikymo žmonėms su negalia“, – kalbėjo pašnekovė.
Kauno gimtadienį organizavusios bendrovės „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas „Kas vyksta Kaune“ tikino, kad padaryta viskas, kas planuota, išskyrus jau minėti KEKS norai įrengti pakylas su stogais, pravažiavimo takus, nuovažas bei pastatyti apsaugininkus, nes, kaip minėta, sumanytojai pristigo lėšų.
„Reikiamų lėšų skaičiavime nedalyvavau, jei būčiau dalyvavęs, būčiau pataręs ir padaręs kiek kitaip. Nes daugelio „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ atstovų numatytų detalių neįgaliesiems Kauno gimtadienyje, mano nuomone, net nereikėjo. Tačiau viską, kas buvo numatyta viešojo pirkimo sąlygose, įgyvendinome. Atitvėrėme aikšteles, papildomai įrengėme palapinę prie Kauno pilies ir net specialias nuovažas“, – sakė jis.
Organizatoriai teigia, kad šventėje neįgaliųjų nebuvo
„Buvome įrengę specialias zonas neįgaliesiems tiek Rotušės aikštėje, tiek prie Kauno pilies iš Papilio gatvės pusės, kur iš tiesų buvo galima puikiai matyti viską, kas vyko scenoje. Tačiau nei penktadienį, nei šeštadienį žmonių su negalia renginiuose nematėme, nors vaikščiojome ir stebėjome situaciją. Todėl tvorelę, kuri buvo skirta minėtai zonai Rotušės aikštėje atskirti, šeštadienį pašalinome dėl vykusio baikerių parado. Vakare taip pat neįgaliųjų nepastebėjome, todėl tvorelės nesugrąžinome. Kam pusę aikštės laikyti aptvertą, jei jie ja nesinaudoja, neateina švęsti?“, – dėstė R. Knabikas.
Pasak jo, dirbusiems apsaugininkams buvo pasakyta, kad tokiu atveju, jei aplinkoje šie pamatytų neįgalų žmogų, o jo vietą butų užėmę įgalūs miestiečiai, pasakytų, jog vieta būtų atlaisvinta. „Teritorijos buvo ženklintos specialiais ženklais, todėl net pats matydamas tose vietose praeivius sugėdindavau. Tačiau jie nebuvo užėmę visos aikštelės. Jei tik būtų atvažiavęs neįgalusis su vežimėliu, bet kuris renginio žiūrovas būtų pasitraukęs ir užleidęs jam vietą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Dažniausiai viskuo linkęs skųstis tik vienas pilietis, kitiems renginys neužkliuvo, – pridūrė jis.
Vieną klaidą pripažįsta
Tačiau „Medusa Concert“ atstovas pripažįsta, jog vienos klaidos vis dėlto būta – nereikėjo šeštadienį panaikinti neįgaliųjų zoną Rotušės aikštėje skyrusios tvorelės.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas, priekaištų šventės organizatoriams taip pat neturi. „Pagal pirkimo dokumentus, šventės organizavimo sąlygos buvo tenkinamos, pritaikymas aptartas su organizatoriumi ir išpildytas. Šventėje buvo įrengti specialūs biotualetai, pandusai, pritaikytos prieigos, suformuotos stebėjimo zonos su stogeliu nuo lietaus, oficialios kalbos verstos į gestų kalbą“, – vardijo jis.
