Liepą vietos auditorių laukia naujas iššūkis – Valstybės kontrolė pradės savivaldybių nekilnojamojo turto (NT) valdymo patikrinimą. Ankstesnių auditų duomenys rodo, kad Kaune ir Kauno rajone valdiški pastatai nėra naudojami efektyviausiai, kaip įmanoma. „Kas vyksta Kaune“ pasiaiškino šįkart planuojamo didelio masto patikrinimo eigą ir jau anksčiau nustatytas aplaidų NT valdymą savivaldose išduodančias praktikas.
[galerija kiek=”4″]
Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – balandžio pradžioje pranešė inicijuojanti projektą savivaldybių NT valdymo srityje ir kviečianti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas atlikti bendrą savivaldybių NT auditą.
Jo metu, kaip skelbta Valstybės kontrolės pranešime, bus siekiama išsiaiškinti, ar NT Lietuvos savivaldybėse valdomas kryptingai ir kompleksiškai, naudojamas efektyviai ir kaip įmanoma naudingiau visuomenei. Savivaldybių išorės auditorių dalyvavimas projekte, tiesa, savanoriškas – Valstybės kontrolė tikisi, kad savivaldybių prisijungs kuo daugiau, ir pavyks susidaryti išsamų vaizdą, kaip valdomas NT.
„Nacionalinio NT sandaroje savivaldybių nekilnojamasis turtas sudaro didžiausią dalį – apie 63 proc. Šis turtas yra viena iš priemonių savivaldybių funkcijoms atlikti, todėl jis turi būti racionaliai tvarkomas, duoti naudą visuomenei ir tenkinti tik viešuosius interesus“, – audito reikalingumą argumentuoja Valstybės kontrolė.
2018 m. atlikto audito „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ metu, beje, nustatyta, kad valstybės NT valdymas nekuria deramos naudos, menkai siejamas su efektyvumu, nėra ilgalaikių šio turto valdymo gairių. „Su panašiomis problemomis gali susidurti ir šalies savivaldybės, todėl būtina identifikuoti jų NT valdymo problemas ir ieškoti efektyvesnių turto valdymo sprendimų“, – tvirtina Valstybės kontrolė.
Bendradarbiaus su savivaldos auditoriais
„Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Jurgita Grebenkovienė tikslino, kad savivaldos lygiu išorės auditą atlieka pačių savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.
„Pagal Vietos savivaldos įstatymą jos prižiūri, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai“, – apie kontrolės mechanizmus pasakojo J. Grebenkovienė, pridėjusi, kad Aukščiausioji audito institucija savo ruožtu bendradarbiauja su savivaldybių išorės auditoriais, prižiūri jų darbą ir rengia tarnyboms audito metodikas.
Kadangi dalyvavimas projekte, kaip minėta, savanoriškas, kyla teorinė galimybė savivaldybių auditoriams tiesiog nuspręsti nevertinti, kaip valdomas NT. Pasiteiravus, ką tokiu atveju darys Valstybės kontrolė, kaip gelbės audito patikimumą, J. Grebenkovienė teigė preliminariais duomenimis į projektą ketinant jungtis virš 40 savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų.
„Kol kas nematome rizikos, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos atsisakytų dalyvauti šiame projekte“, – tvirtino Valdymo audito departamento direktorė, o paklausus, ar audito institucija turi kokius nors instrumentus įpareigoti savivaldybes surinkti reikalingus duomenis, pridūrė, kad savivaldos išorės auditas yra nepriklausomas ir iš esmės Valstybės kontrolė sklandžiai bendradarbiauja su vietos auditoriais.
Kai kurių pastatų naudojimas kelia klausimų
Anot J. Grebenkovienės, siekiant identifikuoti ne tik Kauno miesto bei rajono, bet ir visų savivaldybių NT valdymo problemas, dar anksčiau inicijuotas bendras audito projektas savivaldybių NT valdymo srityje, kurio rezultatai rodo ne itin ūkišką disponavimą valstybei priklausančiu turtu.
„Pernai sausį atlikto valstybės nekilnojamojo turto valdymo audito metu nustatėme, kad valstybės nekilnojamojo turto perdavimo kai kurioms įstaigoms panaudos pagrindais tikslingumas kelia abejonių, o beveik pusė nekilnojamojo turto objektų yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, – dėstė Valstybės kontrolės atstovė.
Jos teigimu, valstybės NT Vyriausybės nutarimais neatlygintinai perduotas naudotis penkioms partijoms. 97,1 kv. m ploto administracinės patalpos, esančios Laisvės al. 46, perduotos Darbo partijai 2009 m. vasario 4 d. – 2019 m. liepos 8 d. laikotarpiui, 384,04 kv. m ploto valstybei priklausančios administracinės patalpos panaudos pagrindais suteiktos Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams 2010 m. lapkričio 3 d. – 2021 m. kovo 29 d.
Daugiausia valstybės NT objektų Vyriausybė perdavė Vilniaus m. (113 objektų, 13 proc.), Visagino (57 objektai, 7 proc.) ir Kauno m. (54 objektai, 6 proc.) savivaldybių nuosavybėn.
„Nustatėme dar 70 nenaudojamų valstybės nekilnojamojo turto objektų, kurie Kauno savivaldybei buvo perduoti daugiau kaip prieš dešimt metų, pavyzdžiui, 1992 m. lapkričio 27 d. Vyriausybės nutarimu perduotas nebaigtas statyti prekybos centras Plento g. 3, kuris iki šiol apleistas. Ilgą laiką nenaudojami pastatai nyksta, gadina kraštovaizdį, kelia grėsmę žmonių gyvybei“, – pastebėjo J. Grebenkovienė.
Valdymo audito departamento direktorė pridėjo, kad nesuformuoti žemės sklypai po pastatais, kurių patikėtiniai – Kauno miesto bei rajono savivaldybė, savivaldybių administracijos, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno apskrities VMI ir kiti subjektai.
Per metus – virš 2 mln. eurų išlaidų
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad mieste savivaldybė valdo 8508 NT objektus. Jų skaičius nuolatos kinta juos pardavus, perdavus, likvidavus ar įgijus naujus.
Daugiau kaip pusę pastatų, D. Valiuko pateiktais duomenimis, sudaro gyvenamosios paskirties objektai (4275), apie 12 proc. – keliai (gatvės) ir kiti transporto paskirties statiniai, apie 10 proc. – kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir administracinės paskirties pastatai, apie 15 proc. – kitos paskirties ir pagalbiniai ūkio pastatai, apie 13 proc. – kiti inžineriniai statiniai (aikštelės, takai, tvoros ir pan.) bei inžineriniai tinklai. Taip pat savivaldybė valdo 55 specialiosios paskirties NT objektus – fortus ir fortifikacinius statinius.
„Kiek lėšų kasmet pareikalauja savivaldybės NT priežiūra, galime atsakyti tik už objektus, kurių priežiūrą organizuoja NT skyrius. Negyvenamosios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių dokumentų tvarkymui (kadastriniai matavimai, registravimas NTR, projektų NT įteisinimas ir pan.), priežiūrai (išlaikymo mokesčiai, apsauga, sandarinimas ir pan.) bei remontui per 2018 metus išleista 637 tūkst. Eur. Gyvenamosios paskirties objektų analogiškos išlaidos sudarė 1,5 mln. Eur“, – detalizavo D. Valiukas.
Savivaldybės turto valdymo kontrolę, pažymėjo D. Valiukas, atlieka savivaldybės kontrolierius. Anot savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo, su Valstybės kontrolės anksčiau atlikto valstybės NT valdymo audito išvadomis, kurias „Kas vyksta Kaune“ glaustai pristatė J. Grebenkovienė, buvo susipažinta.
„Dar iki Valstybės kontrolės išvadų buvo parengta savivaldybės NT valdymo koncepcija: peržiūrėti panaudos gavėjai ir pakeista NT nuomos tvarka, numatant panaudos subjektams nuomą lengvatinėmis sąlygomis, aktyviai imtasi priemonių darbui su skolininkais ir nuomos sąlygų pažeidėjais, taip susigrąžinant ketvirtadalį nesumokėtų nuompinigių bei netinkamai naudojamus būstus“, – tikino D. Valiukas.
Jis pridūrė, kad Kaune intensyviai „valomas“ būsto fondas, netinkamas gyventi ir savivaldybei brangiai kainuojančias gyvenamąsias patalpas parduodant aukcione, peržiūrimas savivaldybės funkcijoms vykdyti naudojamo turto valdymo racionalumas, mažinant neracionaliai naudojamą plotą, nenaudojamą turtą parduodant arba pritaikant daugiafunkcinei veiklai.
Rajonas pasimetęs skaitmeniniuose labirintuose?
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad savivaldybė periodiškai atlieka NT auditą pagal teisės aktais nustatytas rekomendacijas. Paskutinį kartą toks auditas atliktas 2017 m. – rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba turėjo ne vieną pastabą dėl NT valdymo.
Nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybė neskaičiuoja visų NT naudojimo, išlaikymo ir panašių ūkinių išlaidų, o savivaldybės administracija nė nežino, kiek iš viso nuosavybės teise valdo negyvenamųjų pastatų vienetų ir ploto, kiek tiksliai turto išnuomota ar kitaip valdoma trečiųjų šalių. Turint omeny šią savivaldybės turto valdymo praktiką, nieko keisto, kad E. Mališauskas nenurodė, kiek ir kokių pastatų yra savivaldybės dispozicijoje.
Kontrolės ir audito tarnyba 2017 m. taip pat nustatė, kad kai kurių savivaldybės pastatų nuomos buhalterinė apskaita vedama aplaidžiai ir turto panaudojimas dėl to nėra iki galo efektyvus. Neįsisavinta ir NT informacinė sistema – joje figūruoja pasenusi informacija apie kai kurių objektų statusą, o turto naudojimo kontrolė iš esmės silpna.
Šiuo metu Kauno rajono savivaldybės portale pateikiamais duomenimis, beje, savivaldybė viešame aukcione parduoda 16 NT objektų, kurių pradinė kaina siekia nuo 900 iki 924 tūkst. eurų – kai kurie jų balandžio 29 d. jau rado naujus šeimininkus. Dar 41 kompleksinį arba pavienį objektą, kurių 5 stūkso Kauno mieste, savivaldybė planuoja parduoti.
E. Mališauskas patvirtino, kad šiemet Valstybės kontrolė paskelbė inicijuojanti savanorišką savivaldybių valdomo NT auditą, tačiau sutartis su šia institucija dar nepasirašyta. „Tai galės įvykti ne anksčiau kaip šių metų birželį. Auditas bus vykdomas pagal tam tikras Valstybės kontrolės rekomendacijas. Kai jis bus užbaigtas, tada galėsime paskelbti rezultatus“, – žadėjo Kauno rajono mero patarėjas.
Prasidėjęs liepą, truks daugiau nei metus
Valstybės kontrolės pasiteiravus, kokios didžiausios rizikos kyla savivaldai disponuojant valdišku turtu, kokios NT operacijos įvardytinos aplaidžiomis, J. Grebenkovienė teigė į šiuos klausimus galėsianti atsakyti atlikus savivaldybių NT valdymo auditą – šiuo metu Aukščiausioji audito institucija tokių duomenų neturi.
Valdymo audito departamento direktorė patikslino, kad savivaldybė turtą įgyja įvairiais įstatyme numatytais būdais, pavyzdžiui, gauna iš valstybės savo funkcijoms vykdyti, paveldi pagal testamentą, perima bešeimininkį turtą ir kt. Savivaldybės turtą valdo nuosavybės arba patikėjimo teise.
„Apibendrintų duomenų, kokį nekilnojamąjį turtą valdo, naudoja ir kokiu disponuoja savivaldybės, kiek nekilnojamojo turto valstybė yra perdavusi savivaldybėms, neturi nė viena šalies institucija“, – sakė. J. Grebenkovienė.
Aukščiausiosios audito institucijos inicijuojamas savivaldybių NT audito projektas bus vykdomas nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. spalio mėnesio. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų patikrinimų pagrindu Valstybės kontrolė parengs apibendrintus rezultatus. Auditoriai taip pat suformuluos rekomendacijas, kurios bus teikiamos savivaldybių taryboms, priimančioms sprendimus dėl savivaldos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.
