Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas tikisi, kad tymų protrūkis taps postūmiu visuomenei suvokti, kad nuo infekcijų patikimai apsaugo tik vakcinacija.
„Su vakcinacija panašiai kaip su krašto gynyba – kol viskas saugu ir ramu, visiems atrodo, kad nieko daryti nereikia. Kai prasidėjo netvarka Ukrainoj, ir Lietuvoj prasidėjo bruzdėjimas, kad būtų, jei viskas vyktų pas mus. Galbūt šitas tymų protrūkis taps postūmiu, kad visuomenė pradėtų galvoti, jog mes nesame saugūs, infekcijos niekur nedingsta. Visuomenė buvo saugi, nes buvo saugi vakcinacija“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė L. Svetikas.
„Visuomenė buvo saugi, nes vakcinacijos procentas siekdavo 95 proc. populiacijos ir daugiau, todėl tų infekcijų nematėme, o štai dabar jos išlindo. Tymai yra tik ledkalnio viršūnė, todėl, kad tai laki ir labai lengvai užkrečiama infekcija. Kai grįš poliomielitas, difterija ir kiti siaubai, tada bus per vėlu galvoti“, – pažymėjo medikas.
Spaudos konferenciją organizavo opoziciniai konservatoriai prieš Seime pirmadienį rengiamą skiepų priešininkų diskusiją „Saugūs skiepai – saugiai Lietuvai“. Tarp Seimo nario „valstiečio“ Dainiaus Kepenio rengiamos konferencijos pranešėjų nurodomi prieš skiepus pasisakantys įvairių organizacijų atstovai.
Seime anksčiau svarstant rezoliuciją dėl tymų protrūkio D. Kepenis pareiškė, kad „skiepuose yra ne tik moterų abortuotų kūdikių ląstelių, ne tik beždžionių ląstelių“.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė sakė iš pradžių netikėjusi, kad tokie pareiškimai galėjo skambėti Seimo salėje.
„Kai manęs paprašė pakomentuoti teiginius, kad skiepuose yra abortuotų kūdikių ir beždžionių ląstelių, aš pagalvojau, kad žurnalistė kažką ne taip suprato, neįmanomas dalykas, kad Seimo narys iš tribūnos galėtų transliuoti tokią žinią“, – sakė A. Žvirblienė.
„Aš manau, kad yra didžiulė atsakomybė Seimo narių transliuoti tokias žinias, nes jos labai plačiai pasklinda ir jos kenkia Seimo reputacijai, mūsų mokslininkų bendruomenė tiesiog yra apstulbusi, išgirdusi tokius teiginius. Didžiausias melas, jei pakartotas keis kartus, gali virsti tiesa, ir tai labai liūdna“, – pažymėjo mokslininkė.
Ji sutiko, kad itin retais atvejais vakcinos gali sukelti komplikacijas, tačiau rizika nepalyginamai mažesnė nei susirgus infekcine liga.
„Niekas nesako, kad vakcina – tas pats, kas suvalgyti vitamino žirnelį, bet rizika nepalyginamai mažesnė. Tie labai labai reti (komplikacijų nuo skiepų – BNS) atvejai gali būti, bet jei palygintume su pavojais, kuriuos kelia infekcinės ligos, tai yra nepalyginamas rizikos laipsnis. Persirgti tokia liga kaip poliomielitu ir likti neįgaliam visą gyvenimą ar vis dėlto apsisaugoti, pasiskiepyti ir kažkokią labai minimalią riziką prisiimti“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Diskusijos „Saugūs skiepai – saugiai Lietuvai“ dalyviai tvirtino, kad skiepai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, o sprendimą dėl vaikų skiepijimo turi priimti tėvai, įvertinę galimas pasekmes.
„Kalbama, kad skiepai yra panacėja, paskaitykite PSO, ten rašo, kad sergant tymais reikia duoti vitaminą A, skysčių, kad nebūtų komplikacijų, nes tai yra virusinė liga, tai ne pasaulio pabaiga. Ir tegul tėvai renkasi, ar jie rizikuos ligos pasekmėmis, ar rizikuos skiepų pasekmėmis, laisvoj Lietuvoj gyvenam“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė trijų vaikų mama Milda.
Asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė per diskusiją teigė, kad „vakcina yra vaistinis preparatas, kuris gali sukelti šalutinį poveikį“.
„Didžioji dalis žmonių vakcinas toleruoja labai gerai, dalis patiria labai lengvas šalutines reakcijas. Deja, dalis žmonių patiria labai sunkias šalutines reakcijas, ir ypač maži vaikai. 2017 metais registruotos 26 sunkios reakcijos į skiepus. Sunkios reiškia: pavojus gyvybei, gydymas, hospitalizavimas, negalia, nedarbingumas, net mirtis, šioje salėje mes turime tokių atvejų šiandien“, – kalbėjo L. Rutkauskienė.
„Tėvai, kurie yra labiausiai atsakingi už savo vaikų sveikatą, turi labai sunkią dilemą, ką daryti. Visa aplinka sako, kad pasiskiepysite nuo sunkios ligos ir turėsite apsaugą, kaip rodo tyrimai, 5–20 metų. Kita vertus, suleidus vaikui skiepą mes rizikuojame šalutine reakcija“, – tvirtino asociacijos vadovė.
Į šią diskusiją atėjo ir oponentų – grupelė jaunuolių su plakatais „Žemė plokščia“, „Stop antivakseriams“, vienas jų buvo su folijos kepuraite.
Sergamumas tymais šalyje toliau auga ir šiemet iš viso užregistruota 330 tymų atvejų. Pernai šia liga Lietuvoje sirgo 30 žmonių.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, poliomielitas – tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. O difterija apibūdinama kaip viena iš sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamųjų infekcinių ligų, pasižyminti dideliu mirtingumu.
