Rugsėjo 7-ąją šalies buriuotojų bendruomenė minės Buriuotojų dieną, kurią tradiciškai vainikuos Kauno mariose rengiamas jachtų paradas. Atėję pasigrožėti šiais laivais galės ne tik stebėti, bet ir paplaukioti kartu.
[galerija kiek=”4″]
Juos surengti raginami ir kituose šalies telkiniuose jachtas laikantys buriuotojai.
„Visa parado idėja yra ta, kad tie, kas buriuoja ir kurie ateina pasigrožėti į jachtas nuo kranto, turėtų pasiprašyti paplukdomi. Juk kokia čia Buriuotojų diena, kai vieni plaukia, o kiti tik smalsiai žvelgia nuo kranto. Visus buriuotojus raginame paimti tuos, kurie ateis iki jachtų“, – sako vienas šalies buriuotojų visuomeninių lyderių Rimtautas Rimšas.
Kiekviena jachta priims po du papildomus ekipažo narius. Vienas parado organizatorių Vaidas Žvinys pabrėžia, jog Kauno buriuotojams pavyko paradu užkrėsti ir kitus kolegas.
„Buriuotojų dienos minėjimą rengėme be jokių išskaičiavimų, o tik tam, kad apie jį sužinotų ir visuomenė, o buriuotojai labiau susitelktų“, – sako V. Žvinys.
Praėjusiais metais parade Kauno mariose dalyvavo keliasdešimt jachtų ekipažų ir išties nemažai smalsuolių paradą sutiko mariose, nuo kurių atsiveria vaizdas į unikalius Pažaislio vienuolyno komplekso bokštus ir jį supantį šilą.
Pasak R. Rimšo, Buriuotojų dieną bus minima jau trečią kartą iš eilės, o ši data pasirinkta tik todėl, kad 1921 me. rugsėjo 7-ąją buvo įregistruoti Kaune veiklą pradėjusio Lietuvos jachtklubo įstatai.
„Neabejotina, kad buriavimo ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Juk kas paneigs, kad dar Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ar net senesniais laikais žvejai ir pirkliai pramogos dėlei savo burlaiviais nepalenktyniaudavo ar šiaip nepaplaukiodavo“, – sako R. Rimšas.
Iš rašytinių šaltinių darytinos kelios išvados. Pavyzdžiui, buriavimo atskaitos tašku galima laikyti Memelyje gyvenusio anglų verslininko 1822 m. įsigytą burvaltę „Bob & Bill“, pavadintą jo sūnų vardais, taip pat 1822 m. surengtą pirmąją regatą ar 1884 m. įsteigtą Memelio buriuotojų draugiją.
„Tačiau Memelyje įsteigta draugija buvo grynai vokiška organizacija, o grafo Benedikto Tiškevičiaus (1852−1935) jachta „Žemaitija“ arba Ignaco Kervino-Milevskio (1852−1926) „Litwa“ niekada nesilankė Lietuvoje ir niekada nebuvo iškėlusios Lietuvos vėliavos“, – pabrėžia R. Rimšas.
Įdomu tai, kad grafas Tiškevičius, keletą metų buvo Paryžiaus jachtklubo nariu. Tačiau neabejotina Lietuvos buriavimo entuziastų data laikoma būtent rugsėjo 7-oji, kai 1921 m. Kaune patvirtinami susisiekimo ministerijos inžinieriaus iniciatyva pradėto kurti Lietuvos jachtklubo įstatai.
„Jachtklubas teturėjo vos kelias valtis… Narių, vėl gi, iki pat 1940-ųjų buvo vos kelios dešimtys“, – priduria R. Rimšas.
Paklaustas, ar per pastaruosius vienerius metus kas nors pasikeitė buriuotojų bendruomenėje, R. Rimšas rodo išaugusį pačių buriuotojų skaičių.
Įgyti buriavimo kvalifikaciją šiemet tapo daug sudėtingiau. Vietoje anksčiau reikalautų 30 praktikos dienų, dabar reikia įgyti gryno plaukiojimo 45 paras. Suprantama, kad tie, kas tik galvojo kažkada įgyti žemiausio rango laivybos kvalifikaciją, šiemet suskubo pasirūpinti teisėmis. Tad bendruomenė išties prasiplėtė“, – tikina R. Rimšas.
Jo teigimu, ir jachtų Lietuvoje būtų kur kas daugiau, jei buriuotojams būtų jas kur laikyti.
„Nidos, Drevernos, Šilutės ir kiti uostai užgrūsti. Apie Šventosios uosto rekonstrukciją ir atidarymą girdime tik pažadus. Tad gyvename kol kas tokiomis sąlygomis, kokias turime. Jei bus uostų, lietuviai tikrai pirks ir daugiau jachtų“, – neabejoja R. Rimšas.
Kaip ir kiti buriuotojai, R. Rimšas šaliai linki linksmai pasitikti buriuotojų dieną ir atvykti prie vandens, kur rinksis jachtos.
Jau aišku, kad jachtų paradas vyks ir Nidoje.
