Negrįžtamai dingusiam Kaunui – unikalus paminklas

Modestas Patašius2024/12/25 10:15
Skulptūrinė kompozicija Laisvės alėjoje / M. Patašiaus nuotr.

Jau nuo seno įprasta, kad didžiosios metų šventės dovanų metas. Šįkart jos bene labiausia turėtų nudžiuginti Kauno senojo architektūrinio paveldo mylėtojus. Tiesa, tos dovanos primins ne esančius, o buvusius ir jau nuo žemės paviršiaus išnykusius unikalius statinius.

Informaciją gaus ir neregiai

Trijose miesto centro vietose atsirado, (tiesa kol kas tik viena, netrukus bus dar dvi) iš bronzos išlietos skulptūrinės kompozicijos, įprasminančios čia kažkada buvusius Kauno architektūrinius pasididžiavimus. Kai kuriuos iki šiol su nostalgija gerai mena vyresniosios kartos kauniečiai. Jose apie šių statinių istoriją Brailio raštu galės perskaityti ir neregiai.

„Tai išties labai unikali ir reikalinga skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino dovana miestui“, – sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Gailisi buvusio statinio

Viena iš jų praėjusią savaitę papuošė Laisvės alėją. Priešais Tado Ivanausko zoologijos muziejų buvo įrengta skulptūrinė kompozicija menanti tarpukario laikais čia pastatytą Art Deko šedevrą – centrinį Žydų banką.

Žydų bankas / Interneto šaltinių archyvo nuotr.

„Oi kaip įdomu, net nežinojome, kad šioje vietoje kažkada buvo toks gražus pastatas. Gaila, kad kažkam jis užkliuvo ir buvo nugriautas“, – stebėjosi prie kompozicijos stabtelėjusios kelios merginos.

Netrukus atsiras dar dvi kompozicijos

Tai vienas iš trijų „Kauno akcentai“ kūrinių „Nematomi istoriniai objektai“.

Dar dvi kompozicijos artimiausiu laiku atsiras Vienybės aikštėje bei Kauko laiptų viduryje. Pirmoji primins tarpukario metais čia stovėjusį tarpukario metų verslininkų brolių Vailokaičių namą bei netoliese stovėjusią elektrinę. Šie statiniai 1944 metais traukiantis vokiečiams buvo susprogdinti. Šioje kompozicijoje bus ne tik pastatai bet ir Vienybės aikštės schema su nuorodomis kur jie stovėjo.

Vailokaičių namas / Interneto šaltinių archyvo nuotr.

O Kauko laiptų viduryje esančioje aikštelėje bus priminta netoliese, ant šlaito, stovėjusi garsioji tarpukario laikų architekto bei inžinieriaus Felikso Vizbaro (1880 – 1966) baltoji vila.

Atėjus sovietams bei ją nacionalizavus, sovietmečiu joje veikė populiarusis „Kauko“ restoranas. Nors jis buvo tikras to meto architektūrinis pasididžiavimas, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pastatas pamažu nyko ir jo likučiai 2016 metais buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Šis statinys pagrįstai daugelio istorikų laikomas pačiu unikaliausiu Kauno architektūriniu Art Deko šedevru.

Felikso Vizbaro vila / Interneto šaltinių archyvo nuotr.

Pagaliau įgyvendino svajonę

Šių kompozicijų autorius kaunietis skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas prisipažino, kad jau senai galvojo, kaip įprasminti ir visiems priminti, kokie architektūriniai šedevrai kažkada puošė Kauną.

„Tai pirmoji mano dovana Kaunui. Džiugu, kad pagaliau šią svajonę pavyko įgyvendinti“, – sakė skulptorius.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune” primena, kad „Kauno akcentų“ programa Kaune vykdoma nuo 2015 metų. Jai menininkai kviečiami siūlyti įvairius elementus ir kūrinius, skirtus papuošti viešosioms erdvėms. Šių projektų įgyvendinimą vėliau finansuoja miesto savivaldybė.

Architektūrinis paveldas – miesto identiteto dalis

Skulptūrų projektai suteikia miestui galimybę įamžinti praeitį ir sujungti įvairias kartas per bendrą istorinės atminties suvokimą. Tokios iniciatyvos taip pat prisideda prie turizmo skatinimo – lankytojai turi progą susipažinti ne tik su esamais architektūros objektais, bet ir su tais, kurių nebėra, bet kurie formavo Kauno kaip modernaus miesto veidą.

Be to, šie skulptūriniai objektai skatina visuomenę mąstyti apie miesto istorijos trapumą ir atsakomybę už paveldą. Juos aplankę, kauniečiai ir miesto svečiai gali labiau susipažinti su Kauno tarpukario modernizmo architektūros laikotarpiu, kuris buvo itin reikšmingas Lietuvos istorijoje.

Daugelis pastatų buvo statomi tuo metu, kai Lietuva siekė tarptautinio pripažinimo, todėl jie simbolizuoja ir tautos savarankiškumą bei modernumą.

Ne tik architektūriniai objektai, bet ir neužfiksuoti miesto gyvenimo momentai yra įtraukti į šių kompozicijų pasakojimą.

Pavyzdžiui, centrinis Žydų bankas – tai ne tik pastatas, bet ir vieta, kurioje vyko gyvas verslo gyvenimas, kuris buvo svarbi miesto ekonominio kraštovaizdžio dalis. Šiandienos bronzinė kompozicija tampa langeliu į praeitį, skatinančiu domėtis ne tik architektūra, bet ir miestą kūrusių žmonių istorijomis.

Skulptūrų kūrimas ir jų įrengimas yra tik vienas iš daugybės būdų, kaip Kaunas stengiasi puoselėti savo kultūrinį paveldą. Panašios iniciatyvos vyksta ir kitose Lietuvos vietose, tačiau Kauno tarpukario modernizmas yra unikalus dėl jo tarptautinio pripažinimo.

2015 metais UNESCO šis architektūrinis stilius buvo įtrauktas į preliminarų pasaulio paveldo sąrašą, o tai skatina miestą dar aktyviau puoselėti savo istoriją.

Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino projektas taip pat turi edukacinę funkciją – vietos gyventojai bei svečiai gali susipažinti su Brailio raštu užrašytais aprašais.

Tai ne tik padeda įtraukti neregėjusius į miesto gyvenimą, bet ir didina visos visuomenės sąmoningumą apie įvairių žmonių grupių poreikius.

Be to, šios iniciatyvos atskleidžia, kaip svarbu yra bendradarbiauti tarp menininkų, savivaldybių ir bendruomenės. Projektų finansavimas iš miesto biudžeto ir kitų šaltinių leidžia užtikrinti, kad šie kūriniai būtų kokybiški ir ilgaamžiai. Tai taip pat skatina kitas bendruomenes Lietuvoje ieškoti būdų, kaip išsaugoti ir pagerbti savo prarastą paveldą.

Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA