Po išskirtinio pokalbio su bendrovės „Kauno liftai“ vadovu Jonu Guzavičiumi, portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams pavyko atkurti penktadienio pavakarę nukritusio funikulieriaus vagono istoriją – aiškėja detalės, kurioje vietoje padarytos didžiausios klaidos, dėl kurių sužeidimus patyrė 8 moksleiviai, o likusieji atsipirko išgąsčiu ir sukrėtimu.
Primename, kad Žaliakalnio funikulieriaus avarija įvyko penktadienio popietę, apie 17 val. Vagonėliu žemyn leidosi 32 vaikų grupė iš Šiaulių – moksleiviai į Kauną atvyko su ekskursija.
Vaikų teigimu, besileidžiant žemyn funikulierius staiga sustojo, o vėliau dideliu greičiu nuriedėjo bėgiais žemyn ir atsirenkė į apačioje esantį atitvarą. Bandome sudėlioti visas tą popietę įvykusio įvykio detales, iš kurių aiškėja bendras nelaimės vaizdas ir galimos jos priežastys.
Pirmą kartą sustojo dėl skirtingo vagonų svorio
Telefoninio pokalbio su portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistais metu, J. Guzavičius išsidavė, kad pirmą kartą vagonėlis sustojo, nes greičiausiai suveikė automatinio stabdymo sistema. Esame rašę, kad ši transporto priemonė turi septynias įvairias stabdžių sistemas, vagonuose sumontuoti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie turėtų neleisti vagonėliams nudardėti į apačią trūkus lynui. Tačiau, pasak vadovo, lynai tikrai netrūko, nes įvykus tokiam įvykiui abu vagonai būtų automatiškai sustoję, nes būtų suveikusi stabdymo sistema, neleidžianti vagonams nudardėti žemyn.
J. Guzavičiaus teigimu, pirmąjį kartą vagonas sustojo greičiausiai dėl pernelyg skirtingo aukštyn kylančio ir žemyn besileidžiančio vagonų svorio. Kadangi su vaikais žemyn važiavęs vagonėlis buvo ženkliai sunkesnis, nei į viršų kilęs tuščias ar apytuštis vagonas (aut. pastaba – šiuo metu neturime duomenų, ar aukštyn kilo keleivių), greičiausiai jo leidimosi greitis dėl svorio tapo kiek per didelis, todėl suveikė automatiniai stabdžiai. Iš pokalbio su J. Guzavičiumi galima numanyti, kad tai yra kartais pasitaikanti situacija funikulieriaus darbe.
Vagonėlis automatiškai buvo sustabdytas beveik pravažiavus bėgių išsišakojimą, jau apsilenkus su į viršų kylančiu vagonėliu. „Tokiu atveju mašinistas turėjo ateiti, atidaryti duris, padėti kopetėles ir keleivius išleisti iš vagonėlio – jokiu būdu negalima nieko daryti vagonėlyje su keleiviais“, – sakė J. Guzavičius. Tuo tarpu mašinisto, kuriam vėliau nustatytas lengvas girtumas, sprendimas buvo ne pagal instrukcijas, nes jis pasistatė kopetėles, įlipo į vidų per liuką ir „bandė kažką patvarkyti“, greičiausiai – rankiniu būdu atlaisvino suveikusią stabdžių sistemą.
„Jei vagonėlis būtų tuščias, greičiai nieko nebūtų įvykę net ir atlaisvinus automatinius stabdžius, nes abu jie būtų buvę pusiausvyroje dėl vienodo svorio“, – sakė j. Guzavičius.
Kas atsakingas, kad vagonėlyje buvo per daug keleivių?
Atkreiptinas dėmesys, kad neteisingą sprendimą priėmęs mašinistas nudardėjo drauge su vaikais tame pačiame vagone taip tik dar labiau padidindamas jau ir taip perkrauto vagono svorį.
Priminsime, kad pagal saugumo reikalavimus vienu funikulieriaus vagonu gali keltis ne daugiau, kaip 25 suaugę asmenys. Kaip jau buvo rašyta, šį kartą vagone buvo 32-du 12-14 metų paaugliai ir nieko neužsimenama apie juos lydėjusius suaugusiuosius (aut. pastaba – šiuo metu neturime duomenų, ar moksleivius lydėjo pedagogai ir, kiek jų buvo vagonėlyje, gavę informaciją – papildysime). Tad preliminariais skaičiavimais vagonas galėjo būti iki trečdalio svorio sunkesnis, nei leidžiama pagal techninius reikalavimus, o prisidėjus ir mašinisto svoriui – dar pasunkėjo.
Tada ir įvyko pagrindinė nelaimė – neišlaikęs svorio pusiausvyros vagonėlis nudardėjo bėgiais žemyn ir atsimušė į apačioje esantį atitvarą, išdužo vagonėlio stiklas, sulūžo suolai, nedidelius sužalojimus patyrė 8 vakai.
J. Guzavičiaus teigimu, pagrindinė mašinisto klaida buvo taisyti vagonėlį, kai jame yra keleiviai. Taip pat svarbus faktorius ir vagonėlio perkrovimas, į šią detalę atkreipė dėmesį ir J. Guzavičius.
Tačiau vadovas nepaminėjo, kodėl taip atsitiko ir, kas atsakingas, kad į vagonėlį sulipo daugiau keleivių, nei leistina pagal saugumo taisykles. Pirma, akivaizdu, kad vagonėliuose nėra įrengta automatinė leidžiamo svorio ar keleivių skaičiaus tikrinimo sistema, nes jeigu tokia būtų – vagonėlis, kaip ir šiuolaikiškas liftas, nepajudėtų iš vietos. Kai tokios sistemos nėra, reikalingi žmogiškieji resursai, t.y. kontrolierius, kuris patikrintų, kiek į vagonėlį sulipo keleivių.
Koją saugumui pakišo kaštų taupymas
Ne visi kauniečiai žino, bet bendrovės „Kauno liftai“ valdomame Žaliakalnio funikulieriuje jau senokai nėra darbuotojo kalno viršuje, kurio funkcija buvo parduoti bilietus ir prižiūrėti keleivius. Iki skaudžios nelaimės šiame įrenginyje dirbo du jį prižiūrintys asmenys – mašinistas kalno viršuje, kuris dažniausiai sėdi aukštėliau esančiose funikulieriaus valdymo pulto patalpose ir retai išeina pasižiūrėti (nors gal ir privalėtų), kiek į vagoną sulipo žmonių. Antrasis darbuotojas sėdi „Kasoje“ kalno apačioje ir leidžiantis vagonui žemyn pereina į išlipančių keleivių pusę, kad parduotų jiems bilietėlį. Tad šis su keleiviais bendraujantis vienintelis darbuotojas gali prižiūrėti nebet kalno apačioje į vagonėlį sulipančius keleivius, bet tikrai neturi galimybės patikrinti, kiek jų įlipo kalno viršuje.
Kiek anksčiau portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei teko kalbėtis su kalno apačioje dirbančiu darbuotoju, kuris pripažino, kad viršuje prižiūrėtojo atsisakyta dėl kaštų taupymo. Apie kasmet patiriamus funikulieriaus išlaikymo, priežiūros, eksploatavimo kaštus parbilo ir J. Guzavičius, teigęs, kad kasmet bendrovei tai kainuoja papildomus 100 tūkst. eurų, kurie skiriami iš didelio noro ir entuzaizmo, kad ši istorinė transporto priemonė nebūtų uždaryta. Būtent bendrovės pastangomis Žaliakalnio funikulierius buvo iš esmės atnaujintas 2003 m., nuo tada jis ir priklauso „Kauno liftams“.
J. Guzavičius pasidžiaugė, kad kalbėjosi su moksleivių mokyklos Šiauliuose direktoriumi, kurio paprašė jo vardu atsiprašyti moksleivių ir jų tėvų dėl patirto įvykio, taip pat pažadėjo kompensuoti išlaidas, jei dėl incidento moksleiviai patyrė tokių. Tiesa, pats asmeniškai atsiprašyti sužeidimus patyrusių vaikų ir jų tėvų neketino, nes pasak jo „nežino pavardžių ir neturi kontaktų“. Taip pat J. Guzavičius pasidžiaugė, kad sėkmingai sveiksta ir paskutinioji gydymo įstaigoje esanti moksleivė, o iš portalo sužinojęs, kad ji jau išleista į namus šeštadienį, dar labiau nudžiugo. „Dar kartą visų atsiprašau“, – portalui „Ks vyksta Kaune“ kartojo J. Guzavičius.
Šiuo metu Žaliakalnio funikulierius yra uždarytas, kada bus atnaujinta jo veikla – neaišku. Kitą Kaune esantį Aleksoto funikulierių valdo bendrovė „Kauno autobusai“, jame prieš kurį laiką taip pat įvyko incidentas, tačiau didesnių keleivių sužalojimų pavyko išvengti, tiesa tiek į viršų kilusi keleivė, tiek žemyn leidęsi žmonės patyrė didelį išgąstį.
(papildyta)
Kaip informavo portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai, jau kurį laiką Žaliaklanio funikulieriuje keleivių kontrole ir bilietėlių pardavimu rūpinosi vienas ir tas pats žmogus – mašinistas (laukiame bendrovės „Kauno liftai“ komentaro šia tema, gavę daugiau informacijos – papildysime)
