Vakar, sekmadienį, pirmoji šv. Velykų diena sutapo su Tarptautine melagių diena – balandžio 1-ąja. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai taip pat nusprendė papokštauti. Dvi iš trijų melagingų naujienų sulaukė ypatingo dėmesio. O viena iš jų papiktino žurnalistą, mitingo prie Seimo „Mes kaltinam!“ iniciatorių Andrių Tapiną.
Balandžio 1-ąją portale pasirodžius žiniai „Kauniečių norų išsipildymo teks palaukti: vietoj „Merkurijaus“ iškils prekybos centras“ sulaukė itin didelio kauniečių susidomėjimo, tačiau daugumą jų komentaruose apie tokius planus miesto centre pasisakė labai neigiamai.
Skaitytojai pasipiktino planais centre statyti „Lidl“
Kauniečius piktino ne tik tai, kad centrinėje miesto pėsčiųjų gatvėje būtų statomas dar vienas prekybos centras, bet ir tai, kad iškiltų būtent pigesnėmis prekėmis garsėjanti parduotuvė.
„Kam Laisvės alėjoje „Lidl“ – didelis prekybos centras pėsčiųjų gatvėje? Europoje prekybos centrus stengiamasi nutolinti nuo miesto centro. Kur miesto valdžios apgalvota Laisvės alėjos koncepcija? Čia turėtų būti kavinės ir restoranai, muziejai ir kino teatrai, nedideli „butikai“- krautuvėlės. Negi neužtenka vietų, kur nusipirkti maisto ar tualetinio popieriaus. Atiduokite „Lidl“ savivaldybės rūmus“, – aštrią poziciją dėstė jie.
Tiesa, pavieniai komentatoriai pritarė prekybos centro atsiradimui miesto širdyje, o dalis gailėjo, kad buvo nugriautas sovietmečiu statytas „Merkurijus“. Keli skaitytojai rašė, kad jau geriau prekybos centras nei kelerius metus Kauno centrą bjaurojanti statybų duobė.
„Laisvės alėjoje yra kelios „Iki“ parduotuvės, kuriose galima įsigyti prekes. O jei norima didelio pasirinkimo, visada galima nueiti į „Akropolį“, – tvirtai dar vienos didelės parduotuvės nereikalingumą grindė kaunietė Gintarė.
Pasak skaitytojo Žyginto, sprendimas įkurdinti „Lidl“ miesto centre būtų tiesiog nesuvokiamas. Jo teigimu, minėtoje vietoje turėtų dominuoti pramogos, skirtos suaugusiesiems bei vaikams. „Visvaldai, daryk tvarką. Dabar tvarkomės, gražinamės ir atsiras „Lidl“. Nieko nesuprantu“, – į Kauno miesto merą kreipėsi jis.
Kandaus šmaikštumo tarp komentatorių taip pat būta – galėtų ir kolūkius atstatyti, o vietoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Maximą“ įrengti, juokavo Tomas ir Dainius. „Geriau auksinį tualetą pastatytų. Joks pastatas neatstos „Merkurijaus“ – nebent benzino kolonėlė“, – rašė Virgis.
Tačiau nemažai kauniečių suprato, kad tai – tik balandžio 1-osios pokštas ir ramino įsiaudrinusius komentatorius, kad tikrai niekas neleistų Laisvės alėjoje statyti pigių prekių tinklo parduotuvės.
Visuomenininkas A. Tapinas socialiniame tinkle sukritikavo turinį
Antroji naujiena su prierašu „Melagių dienos pokštas“ – „A. Tapinas turi svarbią žinią kauniečiams: sprendimas priklausys nuo mero veiksmų“, kurioje rašyta apie tai, jog vilnietis A. Tapinas pretenduos užimti Kauno miesto mero postą, jei pats V. Matijošaitis dalyvaus rinkimuose į šalies prezidentus.
Tarp kauniečių užvirė įnirtinga diskusija, daugelis dar nežinodami, kad tai – pokštas, vylėsi, jog naujiena nebus tikra, nes, pasak jų, nieko geriau už V. Matijošaitį nėra. „Tikėkimės, kad tai – tik balandžio 1-osios pokštas, mums kitas meras nereikalingas“, – rašė portalo skaitytoja Ilona.
Pastarajai pritarė ir kaunietė Irena. Jos teigimu, V. Matijošaičiui gerai sekasi būti meru. „Nei A. Tapinas, nei V. Matijošaitis prezidentu nebus – per smulkūs“, – rėžė moteris.
Diskusijai įgavus pagreitį iškilo ir A. Tapino šalininkų stovykla. „Gaila, kad tai – tik pokštas, gal būtų tvarka, o ne amžinos statybos ir betvarkė“, – dabartinį laikinosios sostinės merą peikė kaunietis Gediminas.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas Mindaugas nepašykštėjo dar aštresnių kritikos strėlių V. Matijošaičiui. „Taip, prie A. Kupčinsko nieko nedarė, bet prie šito viską daro blogai: parkai nesutvarkyti iki galo, prieš porą metų tvarkytose gatvėse – vėl duobės, išmaniosios perėjos veikia kaip jos pačios nori, nors mūsų pinigai sumokėti. O kas padaryta kokybiškai ir laiku?“ – mintis dėstė kaunietis.
Priešiškų nuomonių audrai aprimus, daugelis komentatorių ir toliau nesutiko su mintimi, kad A. Tapinas galėtų tapti Kauno miesto meru. „Nenorime A. Tapino, pasiliekame V. Matijošaitį. Vilniečiui Kaune ne vieta – tik ne vilnietis“, – aktyviai savo pozicijos laikėsi dalis pasisakiusiųjų minėtos naujienos komentarų skiltyje.
Pokštas pateko ir į A. Tapino akiratį. Žurnalistas socialinio tinklo „Facebook“ asmeniniame profilyje sukritikavo portale „Kas vyksta Kaune“ pateiktą turinį:
„Balandžio 1 dienos pokštas, kad kandidatuosiu į Kauno merus, na, toks, sakykime, ne pats originaliausias, gerokai pavargęs, bet vis tiek pokštas. Viskas tvarkoje. Tačiau „Kas vyksta Kaune“ parengtas neegzistuojantis interviu, kuriame aš tariamai giriu Kauną, jo merą ir kalbu, kaip bus sunku nurungti kauniečių pasitikėjimą įgijusį merą bei ką daryti, kad 2020 metais Seime sėdėtų mažiau Kaune išrinktų valstiečių, sakyčiau, peržengia pokšto ribas ir tampa fake news“, – piktinosi jis.
Kuo skiriasi pokštas nuo fake news?
Balandžio 1-ąją ne viena šalies žiniasklaidos priemonė vis dar laikosi tradicijos papokštauti ir paskleisti vieną ar kelias melagingas žinias. Tiesa, būtina sąlyga, kad tokios netikros žinios vėliau būtų paneigtos. Jei tai spausdinta žiniasklaida – paneigimas būna išleidžiamas kitame to leidinio numeryje, jei interneto žiniasklaida – tos pačios dienos popietę.
Šią tradiciją portalui pakomentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kurio įsitikinimu, žiūrint formaliai, melas yra melas net ir balandžio 1-ąją ir jokių išimčių šią dieną žiniasklaidai nenumatyta nei įstatymuose, nei žurnalistams skirtame etikos kodekse.
„Visuomenės informavimo etikos kodeksas kelia gana griežtus reikalavimus žurnalistams ir leidėjams dėl jų darbo kokybės. Todėl numato, kad žurnalistai neturėtų skleisti išgalvotų, netikrų įvykių, o apie visokius ezoterinius ar paranormalius reiškinius turėtų skelbti aiškiai nurodydami, kad tai yra pramoginis turinys, kuris nepretenduoja į tiesą.
Todėl šiame kontekste bene sunkiausia atsakyti į klausimą, ar išgalvotas įvykis ir netikros žinios, kuriomis balandžio 1-osios proga norima pajuokauti, gali būti pateisinamas rimtoje žiniasklaidos priemonėje, kuriai patikimos žinios ir žurnalistika yra svarbi reputacijos dalis?“ – kėlė klausimą D. Radzevičius.
Jo teigimu, pagrindinis žurnalistikos tikslas yra skleisti tikslias ir teisingas žinias. „Tačiau balandžio 1-oji kai kuriems žmonėms yra diena, kai jie pasinaudodami proga nekaltai pajuokauja – nekaltai, tai yra be jokio pikto užmanymo ar noro kam nors pakenkti, – šypsojosi D. Radzevičius.
– Todėl vienintelis patarimas gali būti labai paprastas – juokas yra rimtas dalykas ir kiekvieną kartą reikia rimtai įvertinti, kur, kam ir apie ką juokauti, o kokiais dalykais juokauti nedera. Be to, dalis žmonių visai nesupranta juokų. Pritarčiau, kad reikia ugdyti sveiką visuomenės humoro jausmą, nes visų pirma juokas stiprina imuninę sistemą ir padeda atsikratyti streso.“
Pasak portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorės, žurnalistės Brigitos Sabaliauskaitės, trys tos dienos straipsniai, kuriuose portalo žurnalistai aprašė išgalvotus įvykius, įvardyti ir pažymėti balandžio 1-osios pavakarę, todėl išplatinta informacija prarado visą klaidinimo potenciją.
„Manau, kad mokėjimas pasijuokti ir pasišaipyti pačiam iš savęs, o ne tik kitų – išsilavinusio žmogaus bruožas, – teigia B. Sabaliauskaitė. – Žinoma, labai atsiprašome savo skaitytojų, kuriems „Kas vyksta Kaune“ „juokai“ nepatiko ar įžeidė, o A. Tapino reakcija mus ganėtinai nustebino ir parodė, kad kitus pašiepiantys asmenys dažnai būna labai jautrūs, jei bandoma pajuokauti jų atžvilgiu.“
