Nekilnojamojo turto skelbimų analizę vykdanti Valstybinė mokesčių inspekcija per 2017 metus atrinko 154 mokesčių mokėtojus, kurie galimai užsiėmė būsto nuoma ir nedeklaravo pajamų.
Stebėsenos veiksmų rezultatas – 14,6 tūkst. eurų. DELFI kalbinti nekilnojamojo turto (NT) specialistai šią sumą vadino kuklia, tačiau pačią iniciatyvą vertino teigiamai.
Kita vertus, neatmetama galimybė, kad apie skelbimų stebėjimą sužinoję nuomotojai ėmė ieškoti kitų būdų nuomininkams surasti. „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad per metus nuomos skelbimų sumažėjo 20 proc.
„Sunku pasakyti, ar rinkoje iš tikrųjų sumažėjo pasiūla, ar dalis rinkos nusprendė pasitraukti iš portalų, kad jų skelbimai nebūtų stebimi“, – svarstė jis.
Iš vieno asmens – 1 096 eurai
Kaip nurodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Almantas, iš 154 mokesčių mokėtojų 64 surasti Vilniuje, 55 – Kaune, dar 35 – Klaipėdoje.
„Mažiausia papildoma mokėtina mokesčių suma 36 eurai (už 2016 metų 3 mėnesių laikotarpį), didžiausia – 1096 eurai. Sumos priklauso nuo nuomos laiko“, – sakė jis.
M. Almantas teigė, kad NT skelbimų analizė yra dalis metodikos, skirtos nustatyti galimai būstą nuomojančius ir nuo gautų nuomos pajamų nesumokančius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gyventojus.
„Metodika apima ne tik NT nuomos skelbimų skenavimą, bet ir rekomendacijas dėl teisės aktų pakeitimų bei pasiūlymus, kaip stiprinti šia veikla užsiimančių gyventojų mokestinį sąmoningumą ir skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą.
Identifikavusi rizikas mokesčių mokėtojų veikloje, VMI visada pasirenka efektyviausias priemones toms rizikoms suvaldyti: pradedant informavimu bei konsultavimu ir baigiant kontrolės procedūromis.
Siekdama išsiaiškinti mokestines prievoles pamiršusius būsto nuomotojus, VMI prioritetą teikia komunikacijai su mokesčių mokėtojais. Jie informuojami apie VMI kilusius klausimus, kviečiami pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių.
Ir tik tuo atveju, jei gyventojas atsisako bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, yra taikomos kitos poveikio priemones – kontrolės veiksmai ar administracinė atsakomybė“, – dėstė jis.
VMI atstovo teigimu, vykdant stebėseną dėl galimai neapskaitomų NT nuomos pajamų, 2017 metais nustatyta papildoma mokėtina mokesčių suma 90 tūkst. eurų (į šią sumą įeina apie 88 tūkst. eurų GPM ir apie 2 tūkst. eurų NT mokesčio).
„Pastebima, kad gyventojų, kurie įsigyja verslo liudijimus nekilnojamo turto nuomos veiklai, skaičius kasmet didėja, taip pat auga ir iš NT nuomos veiklos deklaruojamų pajamų suma.
Už 2016 metus deklaruodami pajamas, gautas iš įvairios paskirties NT nuomos, gyventojai deklaravo 16,1 mln. eurų pajamų – beveik 1,4 mln. eurų daugiau nei deklaravo už 2015 metus.
VMI diskutuoja su Finansų ministerija dėl patalpų nuomos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo“, – sakė M. Almantas.
Tikisi, kad bus daugiau
Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktorius Rimas Kirdulis dėl nuomos skenerio gautą 14,6 tūkst. eurų sumą pavadino „pirmąją kregžde“.
„Ji reikalinga, nors ir labai kukliai atrodo“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, VMI vykdoma stebėsena prisideda prie rinkos švietimo.
„Galbūt kitais metais bus 50 tūkst. eurų, o galbūt ir žmonių savimonė anksčiau ar vėliau bus tokia, kad jie supras, jog mokesčius reikia mokėti ir geriau neturėti problemų. Galima pasiimti verslo liudijimą arba kasmet deklaruoti tas pajamas“, – sakė jis.
Tuo metu A. Antanavičius sakė, kad VMI dar yra kur pasistengi su šia programa.
„Aišku, sunku pasakyti, nes mes nežinome, koks yra šešėlis būsto nuomos rinkoje ir kiek yra asmenų, kurie be verslo liudijimo ir nemokėdami GPM nuomoja. Būčiau linkęs manyti, kad tie skaičiai tikrai yra didesni. Bet kuriuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra apie 3 tūkst. skelbimų pasiūloje“, – sakė „Real Data“ vadovas.
NT analitikas dar pastebėjo, kad galbūt galima eiti ir kitu – mokesčių mažinimo – keliu.
„Galbūt reikėtų kelti klausimą, kodėl dalis žmonių yra šešėlyje? Visada yra dalis piktybinė, kurie niekada nenorės mokėti jokių mokesčių, bet galbūt yra nemaža dalis, kuriems tiesiog tie mokesčiai atrodo neproporcingai dideli.
Galbūt teisingesnis sprendimas būtų ne eikvoti lėšas ir kurti įvairias brangiai kainuojančias sistemas, o tiesiog sumažinti mokesčių tarifą. Tada žmonės galėtų turėti legalias nuomos pajamas, o galiausiai ir saugesnius nuomos santykius.
Nes nelegaliai nuomojant tie patys nuomotojai patiria riziką, kad problemos atveju, jiems bus sunkiau spręsti ginčus su nuomininkais. Tada reikės atsakyti, kodėl nuomojai nelegaliai ir t.t.“ – kalbėjo A. Antanavičius.
„Lietuviai yra kūrybinga tauta. Galbūt bus stengiamasi nepublikuoti nuomos skelbimų ir, pavyzdžiui, per bendradarbius ar pažįstamus rasti nuomininkų“, – pernai DELFI sakė R. Kirdulis.
Ar šis spėjimas išsipildė? NT specialistai kol kas vienareikšmio atsakymo neturi.
„Brokerių bendruomenė apie tai nėra kalbėjusi. Teoriškai taip gali būti, bet spėju, kad iki to dar nėra nueita“, – dabar sakė R. Kirdulis.
A. Antanavičius sutiko, kad tokia galimybė yra. „Stebint skelbimų statistiką, neaišku, ar kažkas nusprendė pataupyti pinigus ir nebedėti skelbimo, ar apskritai jų rinkoje sumažėjo“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
