Jau šį sekmadienį Lietuvoje bus įvedamas vasaros laikas – laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.
Nors galėsime džiaugtis šviesesniais vakarais, šis pokytis neretai itin piktina visuomenę, mat miegosime valanda trumpiau. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Vyksta diskusijos
Tiesa, pastaruoju metu itin aktyviai diskutuojama, ar laikrodį sukioti – vis dar verta. Pernai metų balandį atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa parodė, kad 79 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui.
Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, tad juntamas poveikis žmonių sveikatai, psichologinei savijautai. Vis dėlto idėjos šalininkai aiškina, kad šiuo metu galiojanti sistema padeda efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupo resursus.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Ši direktyva persvarstoma kas penkerius metus, taigi artimiausiu metu tai bus padaryta 2021–aisiais.
Mano, kad turi galioti vienas laikas
Praėjusių metų pabaigoje Seimo nariai parėmė Vyriausybės priimtą sprendimą, kad Lietuva pati galėtų nuspręsti, ar jai kartą per metus įvesti vasaros laiką, ar ne. Už nutarimą balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 7, tiek pat parlamentarų susilaikė.
„Aš manau, kad Lietuvoje turėtų būti tik vienas laikas. Nėra jokių tyrimų, įtikinančių, kad laikrodžio persukiojimas duoda labai daug ekonominės ar kitokios naudos, bet, kad keliamas diskomfortas žmogaus sveikatai – akivaizdu ir stebint savo vaikus, ir kalbant su bendradarbiais“, – DELFI sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Ji priminė, kad Sveikatos reikalų komiteto nariai pernai vienbalsiai pritarė idėjai atsisakyti laiko sukiojimo.
„Aš manau, kad reikia dirbti tuo klausimu ir tai bus padaryta. Jei šalys sutars, laikrodis ir nebebus sukiojamas“, – aiškino parlamentarė.
Atsisakyti siekia ir daugiau šalių
ES pritarimo planui atsisakyti vasaros laiko ketina siekti ne tik Lietuva, bet ir Suomija, Lenkija, Estija.
„Nėra priežasčių abejoti ekspertų išvadomis, kad laiko kaitaliojimas pavasarį ir rudenį turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Mes nepakankamai įvertiname kokybiško miego poveikį sveikatai. Vis dėlto, jau neginčijamai įrodyta, kad visavertis miegas yra labai svarbus, kad žmogus jaustųsi laimingu ir gebėtų kurti“, – pareiškė Estijos parlamento socialdemokratų frakcijos atstovas Tonelis Talvė.
2017 metų lapkritį Suomijos parlamentas apsvarstė pilietinę iniciatyvą dėl to, kad nebūtų pereinama prie vasaros laiko. Po šia iniciatyva pasirašė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Deputatai padarė išvadą, kad perėjimo prie vasaros laiko derėtų atsisakyti.
Manoma, kad sukeltų nepatogumų, išnaudotume daugiau energijos
Europos Parlamentas (EP) vasario pradžioje nusprendė kruopščiai išnagrinėti laiko kaitaliojimo problemą ir, esant būtinybei, atsisakyti sezoninio laiko.
„Pilietinės iniciatyvos rodo visuomenės susirūpinimą dėl laikrodžių sukiojimo įvedant ir atšaukiant vasaros laiką paskutinėmis kovo ir spalio mėnesių savaitėmis. Tyrimai aiškių išvadų nedavė, tačiau atkreipė dėmesį į neigiamą poveikį žmogaus sveikatai“, – nurodė EP atstovai.
Parlamentas paragino Europos Komisiją kruopščiai peržiūrėti direktyvą dėl vasaros laiko ir, jeigu reikės, pateikti pasiūlymą dėl jos pakeitimo.
Tačiau Europos Komisijos (EK) atstovai tikina, kad 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad, jei ES vasaros laikas nebūtų taikomas koordinuotai, tai sukeltų nepatogumų ir gyventojams, ir įmonėms
„EK šiuo metu nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, atsižvelgdama į visus turimus duomenis. Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad vasaros ir žiemos laiko suderinimo ES lygmeniu tikslas – išvengti problemų, ypač transporto, logistikos ir energetikos srityse, kurios kiltų laiką sukiojant nekoordinuotai“, – BNS informavo EK atstovai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
