Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį kauniečiai pasitiko naujomis idėjomis bei iniciatyvomis. Viena jų – trispalvės iškėlimas viename aukščiausių miesto taškų – Pelėdų kalne. Tai tapo ne tik šventiniu akcentu valstybės atkūrimo šimtmečio proga, bet ir istorinės atminties simboliu, mat pirmąkart tautinė vėliava čia irgi suplevėsavo maždaug prieš 100 metų.
„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui sulaukėme daug kauniečių iniciatyvų. Trispalvės iškėlimas vienoje aukščiausių Kauno vietų – puiki idėja, kuri pasitarnaus ne tik šiemet, bet puoš miestą ilgus metus. Vėliava – svarbus valstybingumo ženklas ir labai gražu, jog būtent šį tautos simbolį kauniečiai bei miesto svečiai matys iš beveik visų Kauno vietų“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Pasak vicemero, tai bus puiki proga atsigręžti atgal ir prisiminti istoriją, kai būtent toje vietoje vėliava buvo keliama dar nepriklausomybės pradžioje. Tai patvirtina iš karo istorikų gautos ano laikmečio fotografijos bei kiti istoriniai šaltiniai.
„Šiemet jubiliejinės šimtmečio sukakties proga plevėsuoja Lietuvos trispalvė, bet ateityje galėtų iškilti ir Kauno miesto vėliava. 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine, galbūt kuriam laikui pakiltų ir Europos Sąjungos ar kita tą garbingą statusą įprasminanti vėliava“, – svarstė iniciatyvos autorius Kęstutis Ignatavičius, vadovaujantis Kauno deputatų klubui ir Pelėdų kano bendruomenei.
Tiesa, kol kas vėliavos aukštis čia tesieks apie 6 metrus, bet po kelių mėnesių ten pat planuojama pastatyti maždaug 25 metrų aukščio stiebą. Šiuo metu jo įrengimui trukdo žemę kaustantis įšalas. Tikimasi, kad didžioji vėliava iškils per Kauno miesto gimtadienį gegužės mėnesį.
Pelėdų kalnas, anot K. Ignatavičiaus, yra istoriškai reikšminga vietovė Kauno miestui. Tai aukščiausia Nemuno ir Neries santakos vieta, o kaip žinia, Kaunas ir gimė būtent šių didžiųjų Lietuvos upių sandūroje.
„Caro laikais čia stovėjo dvi forto baterijos ir tai buvo savotiška gynybinių įtvirtinimų viršūnė. Virš jos kasdien 8 valandą ryte, palydint patrankos saliutams, būdavo keliama vėliava, o vakarais 18 val. ją nuleisdavo. Prieš šimtmetį, atgavus nepriklausomybę, lietuviai ant to paties stiebo keldavo mūsų šalies tautinę vėliavą, – istorinėmis žiniomis dalijosi K. Ignatavičius. –Yra duomenų, kad 1920 m. gegužę pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio proga čia ne tik plevėsavo vėliava, bet ir buvo pasodinti penki ąžuolai. Vienas jų išlikęs iki šių dienų. Tai paminklinė vertybė“.
Karo istorikai pateikė senų archyvinių nuotraukų, kuriose matyti ten stovėjęs stiebas su vėliava. Autentiškas pylimas išlikęs iki šių dienų.
