Kauno klinikinės ligoninės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas prof. Donatas Venskutonis tvirtina, kad nors pažangios technologijos kaip laparoskopija, robotika, lazeriai vis daugiau naudojamos chirurgijoje, dar negreitai bus atsisakyta ir įprasto skalpelio. Nežinia ir kada chirurgus pakeis robotai.
„Pasitelkęs robotus ir pagalbinį personalą operacinėje chirurgas jau gali operuoti būdamas už tūkstančių kilometrų nuo paciento. Visgi kol kas robotai yra tik sudėtingi ir labai brangūs chirurgo instrumentai, kuriais jis manipuliuoja. Viską iš esmės pakeistų nebent mūsų protui prilygstantis dirbtinis intelektas, gebantis priimti sprendimus“, – teigė profesorius. Kai kuriose medicinos srityse jau bandomi žengti pirmieji dirbtinio intelekto panaudojimo žingsniai.
– Kaip keitėsi chirurgija per pastaruosius dešimtmečius?
– Keitėsi ne tik chirurgijos technologijos, bet ir pats ligų gydymas. Pavyzdžiui, beveik neliko skrandžio opaligės gydymo chirurginiu būdu. Kai kurių operacijų retėja dėl demografinių priežasčių – apendikso uždegimai paprastai kyla jaunesnio amžiaus žmonėms, o mažėjant jų skaičiui, mažėja ir tokių operacijų. Netgi yra siūlymų mėginti šį susirgimą gydyti antibiotikais, o ne operaciniu būdu. Tikėtasi, kad neliks tulžies akmenų šalinimo operacijų, ieškota būdų šalinti juos neinvaziniais būdais, bet visgi likta prie įprastinio gydymo operuojant.
– Atsirado ir naujų operacijų metodikų.
– Chirurgijos metodika pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai keitėsi. Kauno klinikinėje ligoninėje ir kitose gydymo įstaigose jau kasdieninėmis tapo laparoskopinės operacijos, kai užtenka vieno ar kelių mažų pjūvių, dėl to pacientas greičiau gali išvykti iš gydymo įstaigos, nes sutrumpėjo pjūvio gijimo laikotarpis. Šis būdas irgi evoliucionavo – anksčiau tekdavo daryti kelis nedidelius pjūvius, dabar kartais gali užtekti ir vieno. Mūsų klinikoje jau taikomas ir lazerinės chirurgijos metodas gydant išsiplėtusias venas. Nereikia kaip anksčiau chirurginiu skalpeliu atverti blauzdos ir traukti paveiktų kraujagyslių, užtenka vos vieno kito mažyčio pjūvio.
Pasaulyje jau naudojama ir NOTES metodika, kai operuojama išvis be matomo pjūvio, įleidžiant specialius instrumentus per natūralias kūno angas. Bet kol kas tai labai brangus, eksperimentinis metodas, jam dar būtinas išskirtinis techninis ir kvalifikacinis pasirengimas.
– Bet chirurgai kai kada neatsisako ir tradicinio metodo, kai darbuojamasi skalpeliu?
– Tikrai ne. Pavyzdžiui, klasikinė chirurgija taikoma, jei minėta kojų venų varikozė yra pažengusi. Kitais atvejais klasikinis būdas gali būti pasirenkamas atsižvelgiant į ligą, gydytojo kvalifikaciją, paciento būklę, gretutines ligas. Pasirinkimą, kokį metodą naudoti, kai kada gali lemti ir paciento pareikštas noras. Klasikinė chirurgija tebelieka svarbia.
Iš esmės įmanoma, kad gydymo įstaiga naudotų vien naujausias sudėtingas technologijas, bet tada jos paslaugos būtų labai brangios. Tarkim, daug kalbama apie robotų panaudojimą chirurgijoje. Jais galime pasiekti didelį tikslumą, bet yra ir minusų. Nekalbant apie pačios aparatūros brangumą, ilgai trunka pasirengimas pačiai operacijai.
– Vadinasi naujovės ne taip sparčiai diegiamos dar ir dėl to, kad stengiamas išlaikyti medicinos sistemą prieinamą kuo didesnei visuomenės daliai?
– Norint, kad gydymas taptų prieinamas visiems visuomenės nariams, reikia ieškoti balanso tarp naujausių ir mažiau brangių gydymo metodų, neprarandant efektyvumo. Kodėl Jungtinėse Amerikos Valstijose niekaip nepavyksta įdiegti visuotinės medicinos draudimo sistemos? Todėl, kad ten yra labai aukšti medicinos kokybės standartai, net ir nesudėtingais atvejais naudojamos naujausios technologijos, ir juos taikyti visiems valstybė nėra pajėgi. Tuo tarpu Europoje dauguma šalių ieško vidurio. Investuojama į naujas technologijas, bet nepamirštama ir klasikinių būdų.
– Kas bus kai naujos technologijos tiek išplis ir bus ne tokios brangios? Kai kur skelbiama, kad robotai netgi išstums iš medicinos chirurgus. Kokia jūsų nuomonė?
– Sunku pasakyti, kas mūsų laukia. Gyvename labai įdomiu laikotarpiu, kai pažanga yra labai sparti. Sunku patikėti, kad naujausios technologijos galėtų būti pigios. Geriau tikėtis, kad jos bus mums įperkamos. Pasitelkęs robotus ir pagalbinį personalą operacinėje chirurgas jau gali operuoti būdamas už tūkstančių kilometrų nuo paciento. Visgi kol kas robotai yra tik sudėtingi ir labai brangūs chirurgo instrumentai, kuriais jis manipuliuoja. Viską iš esmės pakeistų nebent mūsų protui prilystantis dirbtinis intelektas, gebantis priimti sprendimus. Esu įsitikinęs, kad chirurgo, kaip ir daugelio kitų medikų, specialybė dar ilgai bus labai svarbi ir nepakeičiama.
