Kauno kalėdinė eglutė Rotušės aikštėje šiemet sukėlė itin daug diskusijų. Be kitoniško dizaino ir modernių techninių sprendimų, aikštėje galima pastebėti ir, tikriausiai, kaip niekad daug reklamos. „Kas vyksta Kaune“ pasiaiškino, kokiomis sąlygomis šalia šventinės puošmenos atsirado gerai matomi įvairių bendrovių ženklai.
[galerija kiek=”16″]
Pirmų kartų Kalėdos
„YIT Kausta“ ryšių su visuomenės vadovės Akvilės Varanauskienės teigimu, reklama siekta kurti šventinę nuotaiką, vitrinoje vaizduojami laimingi žmonės, gyvenantys jaukiuose, gražiuose namuose – kokius stato „YIT Kausta“. „Tokio būsto ir jaukių švenčių norėtume palinkėti visiems kauniečiams ir Lietuvos žmonėms“, – pridūrė ji.
Anot A. Varanauskienės, šio stendo vertė – neesminis faktorius. „Tiesiog parėmėme renginį – tai darome jau daugelį metų, esame nuolatiniai Kauno miesto kalėdinių renginių rėmėjai. Aptariamas stendas – mažas akcentas Rotušės aikštės erdvėje. Nors iki šiol taip akivaizdžiai „YIT Kausta“, rodosi, dar nesireklamavo – tai buvo organizatorių pasiūlytas sprendimas, atsirado galimybės ir jomis pasinaudojome“, – pasakojo „YIT Kausta“ atstovė.
Anksčiau, kaip sakė pašnekovė, reklama būdavo pateikiama kitokia forma, kitose vietose, nors vis tiek įmonė būdavo matoma – ant eglutės ar šalia. Visi rėmėjai yra vienaip ar kitaip pagerbiami, ir tuo kompanija džiaugiasi.
„Reklama pasiteisino – sulaukiame atsiliepimų, kad esame gerai matomi, ateinančius į aikštę iš Vilniaus gatvės pasitinka besišypsantys žmonės. Daugelis mūsų klientų ir partnerių, pamatę šią vitriną, sako, kad juos užplūsta gera nuotaika“, – efektyviu viešinimu džiaugėsi A. Varanauskienė.
„Subaru“ automobiliais oficialiai prekiaujančios ir juos aptarnaujančios įmonės „JMA Kaunas“ atstovo žiniomis, automobilių kalėdiniu laikotarpiu Rotušės aikštėje niekada nebuvo – pirmą kartą apskritai pasiūlytas toks projektas.
Bendrovė turėjo naują „Subaru“ modelį ir pasinaudojo galimybe šitaip jį parodyti žmonėms. Anot „JMA Kaunas“ atstovo, tokios reklamos rezultatų greitai tikėtis negalima – jos efektą vertinti per anksti.
Savivaldybės skirtų lėšų visam projektui neužtenka
Rotušės aikštę puošusios ir šventinius renginius organizuojančios įmonės „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas sakė, kad reklama aikštėje buvo viena savivaldybės iškeltų konkurso sąlygų – už rėmėjų pritraukimą skirti papildomi balai.
„Dėl to ir matome tiek reklamos. Sutartyje nurodoma, kad „Medusa Concert“ rėmėjų lėšomis turėtų finansuoti mažiausiai 96,8 tūkst. eurų sutartyje numatomų paslaugų kainos. Į šią sumą įeina ir barteriniai žiniasklaidos mainai, ir panašūs nemažos vertės susitarimai, už kuriuos nėra atsiskaitoma pinigais. Toks konkretus rėmėjų finansavimas buvo net ne konkurso sąlygose, o jį pasiūlėme patys“, – aiškino R. Knabikas.
Beje, jis dar kartą pabrėžė, kad pusė milijono eurų skirta ne Kalėdų eglei, o absoliučiai visiems miesto šventiniams papuošimams ir renginiams. Eglutei, įžiebimui ir Naujųjų sutikimui, fejerverkams, video projektorių nuomai, apsaugai, kalėdinio miestelio nameliams ir jų papuošimams savivaldybė skyrė 180 tūkst. eurų.
„Šių lėšų įgyvendinti visam projektui, aišku, neužtenka – dėl to ieškojome papildomų lėšų iš rėmėjų. Tai yra visiškai normalu, taip pat organizuotos ir „Hanzos dienos“. Kalėdinis projektas rėmėjams patiko – lyginant su praėjusiais metais, jų pritraukta penkis kartus daugiau ir gauta paramos tikrai virš 100 tūkst. eurų, bet, kaip minėta, tai ne tik piniginiai dalykai, o ir atitinkamos vertės paslaugos“, – kalbėjo „Medusa Concert“ vadovas.
Anot jo, jokie rėmėjai patys nelenda, nekiša savo reklamų – juos reikia įtikinti, sudominti renginiu, ir organizatoriui yra juolab lengviau surengti kažką nepaprasto turint tą paramą.
Stengtasi pateikti naujoviškai
Piniginių pajamų, R. Knabiko teigimu, gauta už „Subaru“, „YIT Kausta“ stendus, reklaminius video klipus. „Suprantu, kad tai gal kiek įkyru, tačiau stengtasi reklamą pateikti naujoviškai – nieks už priklijuotą logotipą šiais laikais jau ir neduoda pinigų. Iš kitos pusės, labai daug įmonių prisidėjo simboliškai, po kelis šimtus eurų, kurie neprašė papildomos reklamos, tačiau yra rėmėjai, kuriems reikia atidirbti“, – sakė pašnekovas.
Pavyzdžiui, leidžiama Kauno „Akropolio“ televizinė reklama, meškos vaikšto su jų šalikais. Pašalinus eglutės postamentą, nemažai ženklų perkelti ant vaizdo projekcijų konstrukcijos ir, pasak R. Knabiko, dabar nebe taip krenta į akis. „Suvokiu, kad kalėdinę dvasią komerciniai dalykai šiek tiek numuša, bet jei norime kažką padaryti, be to neįmanoma išsiversti. O kuris rėmėjas duos pinigus šiaip sau – visi nori būti matomi“, – aiškino jis.
„Subaru“ reklama derinta prie papuošimų dizaino, kad tai nebūtų paprastas stendas, plakatas, o tarsi dėžutėje supakuota dovana. „Iš principo, ši mano pasiūlyta idėja juos ir patraukė. Tokiu neįprastu pateikimu domėjosi ir kitų automobilių atstovai, bet derybas pradėjome su „Subaru“, jie kaip tik gavo naują modelį, tad ir susitarimą pasiekėme su šia kompanija“, – automobilio atsiradimą aikštėje nupasakojo R. Knabikas.
Kitiems kurti specialūs vaizdo projekcijų klipai – jie sudomino netgi įmones, kuriais šiaip jau retai pavyksta pritraukti į Kauną. „Nemanau, kad per daug reklamos kišame į eterį ir kad Kauno eglė yra tokia baisi, kaip pateikiama. Dauguma ateina ir neranda tos baisiosios eglės“, – sakė vyras.
Pinigai nebuvo ištaškyti neaišku kam
„Dabar eglės patobulinimas, naujos lemputės žaliaskarės sąmatą, žinoma, stipriai išpūtė, bet noriu pažymėti, kad savivaldybė papildomų pinigų tam neskyrė. Kol kas gelbėjamės rėmėjų lėšomis – jeigu dar nenutiks kokių projekte nenumatytų pakeitimų, gal ir neteks pridėti savų. Matau, pinigų tema žmones apskritai veikia neigimai – jie nelabai supranta teikiamų paslaugų vertės, galvoja, kad eglę galima už tūkstantį eurų pastatyti“, – teigė R. Knabikas.
„Medusa Concert“ direktorius patikino, kad ne tik eglės už tiek nepastatysi, o kur dar kitos dekoracijos, brangūs projektoriai, apsaugos paslaugos – įranga ir visa aikštė nuo nesusipratimų saugoma praktiškai visą parą. Vilniuje vaizdo projekcijos, iš esmės, rodomos tik tris dienas, o Kaune – 40. Aikštėje stovi du 20000 liumenų projektoriai – vieno tokio aparato nuomos standartinė kaina dienai – 1 tūkst. eurų.
„Galite lengvai paskaičiuoti, kiek kainuoja vien vaizdo įrangos nuoma. Aišku, mes gavome geresnę kainą, tikrai nepermokėjome, bet tai yra nepigus malonumas. Visi įsivaizduoja, kad pinigai buvo kažkur ištaškyti ir taip toliau – tai netiesa“, – sakė R. Knabikas.
Komerciniai savivaldybės viražai
Įkyri reklama ar ne, suprantama, kad organizuojant didelius renginius be rėmėjų apsieiti praktiškai neįmanoma. Tačiau Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su verslu, nepraleidžia progos kauniečius pamaloninti ir „šiokią dieną“. Tokia akcija, pavyzdžiui, įvyko praėjusią savaitę Kauno oro uoste, o jos išeiga – ne tik laimingi emigrantai, mėgstama miesto valdžia, bet ir puikus vieno prekės ženklo matomumas.
Keli šimtai Londone ir Bristolyje gyvenančių lietuvių, šventėms sugrįžusių į Lietuvą, oro uoste ant bagažo konvejerio pamatė ne atvažiuojančius lagaminus, o auksines dovanų dėžutes. Tai – Kauno miesto ir „Aroma Gold“ kalėdinė dovana namo sugrįžusiems lietuviams, rašyta savivaldybės išplatintame pranešime.
„Kauniečiai, nesvarbu, kur jie šiuo metu gyvena – ar Vilniuje, ar Londone, ar Niujorke – vis tiek yra ir visada bus kauniečiai. Tikiuosi, kad per šventes sugrįžę namo, jie įvertins mūsų mieste vykstančius pokyčius, kurie paskatins juos vieną dieną į Lietuvą sugrįžti visam laikui“, – pranešime cituotas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Įgyvendinant šią akciją, kaip nurodoma tekste, dirbo didelė Kauno oro uosto, „Aroma Gold“ marketingo ir Kauno miesto savivaldybės komanda. Keleiviams dovanotas specialiai šiam projektui sukurtas „Aroma Gold“ rinkinys auksinėms akimirkoms bei Kauno miesto dovana su šventiniais linkėjimais. Kava vaišinti ir laukimo salėje stoviniavę artimieji.
Kauno oro uoste emigrantus pasitikusi staigmena buvo dalis „Aroma Gold“ „Auksinių akimirkų“ iniciatyvos, kurios ambasadorė – Indrė Stonkuvienė, o prie iniciatyvos prisideda ir kiti žinomi Lietuvos žmonės.
