Ketvirtadienį Vilijampolėje pristatyti modernūs, suomiški pusiau požeminiai atliekų konteineriai „Molok“, pirmieji tokie Lietuvos didmiesčiuose. Jie žymi atliekų surinkimo modernizavimo pradžią Kaune.
Pirmas naujas konteinerių blokas ketvirtadienį atsirado Vilijampolėje, šįmet jie dar atsiras Šilainiuose, o kitąmet ir kitose seniūnijose, kur bus įmanoma įrengti atsižvelgiant į technines galimybes. Įranga atkeliauja iš Suomijos. Iki 2018 metų pabaigos Kaune bus įrengtos 466-ios tokios konteinerių aikštelės, kuriose į žemę bus įkasta daugiau, nei 1,5 tūkstančio pusiau požeminių konteinerių. Šiuo metu mieste esantys spalvoti konteineriai bus pakeisti šiais naujais, tamsiai mėlynos spalvos.
Vienas naujas 5 kub. metrų „Molok“ konteineris pakeis net 55 vienetus po 120 litrų talpos konteinerių.
Kur naujovių nebus galima įrengti, atsiras 101 aikštelė su kietu pagrindu trinkelių danga ant žemės, tokie bus žalios arba tamsios spalvos. Bendrovės „Autokausta“ projektų vadovas Artūras Budreika aiškino, kad konteineriai yra skirti rūšiuoti: buitinėms atliekoms, plastikui, popieriui ir kartonui, stiklui atskirai mesti. „Ar visur spalvoti konteineriai bus pakeisti dar neaišku, nes tarkim Senamiestyje, Naujamiestyje turim ribojimus, tačiau sieksime, kad atliekos būtų po žeme, o ne ant žemės“, – teigė A. Budreika.
Projekto vertė – 4,48 mln. eurų, didžiąją dalį finansuoja ES, iš jų 15 proc. – Kauno miesto savivaldybė.
Konteineriai įrengti net 1,6 m po žeme (antžeminė dalis 1,2 m), tad lįsti į juos nepatariama, problema, jei ir netyčia vertingas daiktas koks įkris – išsiimti jau nepavyks, nes viso konteinerio ūgis – 2,8 m.
Kauno miesto tarybos Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininko Visvaldo Varžinsko teigimu, naujieji konteineriai pasitarnaus, nes atliekos lauke nebebus išbarstytos, konteineriai nebeužims brangios vietos kiemuose, o šiukšlės nukeliaus po žeme. „Šių konteinerių gamintojas tikino, kad esame pirmieji iš Lietuvos didmiesčių, kurie įrenginėja tokius konteinerius. Tiekėjo teigimu, pagal apimtis ir skaičius mes esame akivaizdūs lyderiai Baltijos jūros regione, su tokiu kiekiu visame mieste. (…) Esame Šiaurės Europa, reikia susitvarkyti, pradedant nuo savo namų“, – teigė V. Varžinskas.
Naujųjų konteinerių net 60 proc. talpos bus užkasta po žeme, virš žemės jie bus iškilę 1,2 m. Pagrindinis jų pliusas – kad mažiau sklis blogo kvapo, o žemės šaltis stabdys bakterijų plitimą. Šiukšlių išėmimas irgi nesukels problemų: į konteinerio betoninę kapsulę dedamas daugkartinis maišas iš polipropileno, jį šiukšliavežė iškels su kranu bei transportuos.
„Neseniai atlikta gyventojų apklausa parodė, kad apie 60 proc. gyventojų rūšiuoja šiukšles, o kliūtis tą daryti – infrastruktūros trūkumas bei konteineriai būna ir išvartyti, ne laiku išvežamos atliekos, o čia didžioji dalis konteinerio yra po žeme, jie tvarkingi, šiukšlių išvežimas bus retesnis, tai leis sutaupyti apie 15-20 proc. išvežimo kaštų. Svarbu ir sanitariniai aspektai: vasarą atliekos neges, žiemą neužšals”, – teigė V. Varžinskas.
Beje, konteinerio korpusas ir apdailos medžiagos atsparios vandeniui, atmosferos pokyčiams, temperatūrų kaitai. Planuojama, kad naujieji konteineriai tarnaus bent kelis dešimtmečius.
