Gruodžio 6-ąją viso pasaulio krikščionys mini šventąjį Mikalojų, kuris yra Kalėdų senelio prototipas, dovanojantis dovanas, aukojantis labdarai ir darantis gerus darbus. Šio šventojo globa jau penkis šimtus metų gaubia ir mūsų gimtąjį miestą – Kauną.
Kokias monetas skaičiavo vienuolės
Tradiciškai paminėti šią dieną reiktų Kaune seserų benediktinių priežiūroje veikiančioje šv. Mikalojaus bažnyčioje, įsikūrusioje Pelėdų, anksčiau vadinto Ąžuolų, kalno papėdėje. Šią dieną vienuolėms teko ne tik pašlovinti Dievą ir Mikalojų Stebukladarį, bet ir užsiimti kur kas žemiškesniu darbu – suskaičiuoti beveik 20 kg svėrusius maišus, pilnus smulkių monetų.
Visi kauniečiai žino Rotušės aikštėje šalia rotušės pastato po grindiniu esančią vaško lydimo krosnies ekspoziciją, kurią galima apžvelgti per stiklo stogelį. Senaisiais laikais Kaunas garsėjo kokybišku vašku, kuris būdavo gera eksporto prekė ir iškeliaudavo iš Kauno pirklių laivuose Nemunu.
Kaip įprasta daugelyje turistams lankytinų vietų, taip ir Kaune, įrengus po žeme esantį objektą, susiformavo tradicija įmesti į krosnį pinigėlį „laimei“. „Dažniausiai žmonės meta smukias monetas, kartais net savo šalies valiuta, bet tradicija graži ir per metus tų monetų susikaupia ne taip ir mažai“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo šios krosnies įrengimo sumanytojas Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.
Gimė tradicija aukoti monetas šv. Mikalojaus dieną
Tad teko sumanyti ir tradiciją, kaip iš užsieniečių ir miesto svečių kišenių išbarstytas monetas panaudoti geram darbui. Jos įgyvendinimo ėmėsi Kaune veikianti Rotušės aikštės draugija. „Idėją, kaip organizuoti labdaringą monetų perdavimą stokojantiems, mums pasufleravo pats šventasis Mikalojus, apie kurį legenda pasakoja, jog jis iš vergijos ir negarbės išgelbėjo tris nekaltas mergeles, slapta joms įmesdamas po kapšelį aukso“, – sako šios draugijos vadovas K. Ignatavičius.
Penkerius metus Kauno vaško lydimo krosnyje surinktos monetos, daugiausia – balti centai – būdavo suskaičiuojamos, iškeičiamos į stambesnes kupiūras ir, po lygiai paskirstytos trijuose maišeliuose, šv. Mikalojaus dieną viešai aikštėje įteikiamos senamiestyje veikiančioms labdaros organizacijoms. Nelygu metams, bet bendroje sumoje per metus būdavo suaukojama iki 800 litų.
Įvedus eurą, aukos padidėjo, todėl pernai buvo surinkta rekordinė suma – 545,9 eurai.
Vaško lydimo krosnies radiniai
Šiemet surinkta 100 eur mažiau – 445,68 Eur. Nuspręsta surinktas monetas patikėti seserims benediktinėms, kurios maitina ir remia vargšus, prižiūri vienuolyną ir šv. Mikalojaus bažnyčią.
Seserys vienuolės ėmėsi ir monetų skaičiavimo darbo. Vien eurocentų skaičiavimas truko keturias valandas, o jį dirbo net 10 vienuolių. Dar tiek laiko kelios vienuolės skaičiavo monetas kitomis valiutomis. Viso užfiksuota monetų iš 29-ių šalių ir keletas su neaiškiais hieroglifais. Stebėtina, kad vis dar buvo aukojančių lietuviškus centus – jų beveik 3 kg. Taip pat rasta seniai neegzistuojančios Čekoslovakijos kronų. Iš egzotiškesnių šalių, kurių turistai aukojo monetas Kauno vaško lydimo krosnyje – Indija, Singapūras, Honkongas.
Šv. Mikalojaus tradiciją Kaune gaivinančios Rotušės aikštės draugijos intencijoje seserims benediktinėms prašoma miesto svečių paaukotus pinigėlius padalinti į tris lygias dalis: vargšams, vienuolėms ir bažnyčiai.
Apie šventąjį Mikalojų
270 – 346 metais Miros mieste mieste gyvenęs vyskupas garsėjo gerais darbais ir su laiku imtas vadinti Mikalojumi Stebukladariu iš Miros. Jo globos prašo miestai ir bendruomenės, pirkliai, jūrininkai, žvejai, studentai, vaikai ir netekėjusios mergelės.
Jau 500 metų šis šventasis yra Kauno globėjas, kadaise jo globos savo prižiūrimam miestui paparašiusi pati karalienė Bona Sforza. Su šiuo šventuoju susiję simboliai aptinkami seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose apie Kauno miestą bei yra užfiksuoti naujųjų laikų miesto herbe.
