Didingas Pelėdų kalnas – aukščiausia miesto vieta, kurioje siūloma įrengti apžvalgos aikštelę

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Gruodį ištaikius kelias snieguotas dienas, portalas „ Kas vyksta Kaune“ suskubo apsilankyti Pelėdų kalne, kuris turi turtingą istoriją, čia smagu bei slaptinga pasivaikščioti ir dieną, ir vakare, kai nuo kalno atsiveria kerinti miesto panorama.

Teigiama, kad tai aukščiausia miesto vieta, tad apsilankyti verta kiekvienam. Daugiau apie šią vietą portalui papasakojo Pelėdų kalno bendruomenės pirmininkas, ceremonmeisteris Kęstutis Iganatavičius bei už teritoriją atsakingi Kauno kolegijos atstovai: kolegijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Baltrušaitis ir Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė. Jie mano, kad Pelėdų kalną tikslinga sutvarkyti, paversti jį patraukliu turistams, miesto svečiams ir Kauno miesto gyventojams.

Šiuo metu tvoros renovacijos projektas pateiktas Kultūros ministerijai, tačiau bendruomenės nariai siūlo idėją – renovuojant kalną, kartu įrengti ir apžvalgos aikštelę, trūksta tik idėjos įgyvendintojų.

Verda veiksmas

Jau 70 metų šalia Pelėdų kalno esančioje Benediktinių gatvėje gyvenantis K. Ignatavičius mena kaip vaikystėje nuo baterijos kalno rogutėmis važinėdavęs, kalną šiai paskirčiai žiemą ir dabar aktyviai naudoja visi aplinkui gyvenantys vaikai. Į Pelėdų kalno teritoriją kiekvienas pasivaikščioti gali atvykti kada nori, tačiau tikimasi, kad bus elgiamasi kultūringai, tiesa, čia draudžiama vedžioti šunis.

Vasarą ant kalno kūrenamas Joninių laužas, šalia esančioje aikštelėje žaidžiamas krepšinis. Mokslo metais šioje teritorijoje esančiame Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete, kurį sudaro centrinis pastatas ir laikinoji M.K.Čiurlionio galerija, studijuoja būsimieji dizaineriai, stiklo, keramikos, tekstilės, dailiosios odos specialistai, įvaizdžio dizaineriai, fotografai bei dailės kūrinių restauratoriai. Fakultete organizuojami įvairūs dailės renginiai, plenerai, parodos, koncertai. Netoli yra žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro namas, kuriame įkurtas dailininko memorialinis muziejus.

Filmo "Pelėdų kalnas" filmavimas

Lapkritį Pelėdų kalne buvo filmuojamas režisieriaus Audriaus Juzėno vaidybinis filmas – istorinė drama „Pelėdų kalnas“, pasakojanti apie 1947-1951-ųjų partizanus Kaune. Pasak filmo kūrėjų, ši vieta idealiai tiko dėl išlikusios to meto autentikos.

Kadaise kalne augo ąžuolai iki pat Ąžuolyno, tad kalnas taip ir vadintas. Tačiau tik iki 1924 m., kai visą šią gražią apie 3,5 hektarų teritoriją juosianti įstabi tvora papuošta skulptoriaus Vinco Grybo kurtomis pelėdomis. Ši vieta praminta Pelėdų kalnu.

Kalno papėdėje – bažnyčia ir vienuolynas

Kalbant apie kalną, dera paminėti jo istoriją, užuomazgas galima rasti 1495 m. kalno papėdėje įsikūrus šv. Mikalojaus bažnyčiai, vėliau ten pradėjo veikti ir Benediktinių vienuolynas.

K. Ignatavičius pasakoja, kad pagal Kauno bajorų maršalkos Andriejaus Skorulskio prašymą, karalius Z. Vaza padovanojo bažnyčią Benediktinių vienuolynui ir į jį atkėlė savo dukrą. Anksčiau aplinkinės Pelėdų kalno žemės priklausė vienuolynui, jis jas nuomodavo gyventojams, iš to pats išsilaikė.

„Miestas amžinai bylinėjosi su vienuolynu, čia gyvenantys žmonės nenorėjo mokėti tokių mokesčių, kokie Senamiestyje, jie skųsdavosi, kad vienuolynas skriaudžia. Išlikę bylų, kad su vienuolynu miesto magistratas bylinėdavosi dėl tų žemių“, – pasakojo K. Ignatavičius.

Pelėdų kalnas

Anksčiau buvo kartuvės ir karo paskirties statiniai

K. Ignatavičius pasakoja saugantis seną prancūzų laikraščio iškarpą, kurioje vaizduojamas 1600-ųjų metų Kaunas. Tomašo Makovskio graviūroje šis kalnas vaizduojamas kaip aukščiausia miesto vieta, nuo kalno žvelgiama į Senamiestį. Ant jo dar nebuvo medžių, o ant paties kalno, netoli pagrindinių vartų stovėjo kartuvės.

Dr. Sigita Saulėnienė pasakojo, kad XVI-XVII a. šioje dalyje augo miestas, prekyba, vokiečiai čia statė namus. „Kaunas buvo vadinamas Lietuvos vakariniais vartais“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, XVII a. I pusėje pastatyta nauja gynybinė siena, atsiremianti į kalną. 1655 m. atvykusi prūsų kariuomenė mūrinius įtvirtinimus padengė mediniais statiniais, bokštais.

1701 m. pro Kauną į Žemaitiją žygiavo švedų kariuomenė, mieste atsirado statinys „švedų šansas“, primenantis kelias viena ant kitos įžambiai sudėtas smėlio dėžes, 1774 m. atsirado aštuonkampis įtvirtinimas. Įtvirtinimus naudojo tiek rusai, tiek vokiečiai. „1779 m. supiltas pylimas ir įrengta Kauno tvirtovės 9-ta baterija. Po baterija buvo sandėliai, vienu momentu ten buvo gipso liejykla, po kalnu ji turėtų būti išlikusi iki dabar“, – pasakojo dr. S. Saulėnienė.

Ant kalno kadaise stovėjo didieji karvedžiai, tokie kaip Napoleonas ir rusų kariuomenės vadai bei stebėjo miestą, mat nuo čia puikiai matosi Šančių pusė, Aleksotas, Senamiestis, Šilainiai. Bėgant metams, ant kalno pastatyti namai uždengė dalį matymo zonų, tačiau anuomet nuo kalno visas miestas matėsi kaip ant delno.

Pelėdų kalne iki šiol išlikę fortų įtvirtinimai po žeme, o dabar toje vietoje stūkso apžvalgai palankus kalnas, nuo kurio ir atsiveria miesto panorama.

Įsikūrė meno mokykla

Istorijos šaltiniai atskleidžia, kad 1920 m. Steigiamojo Seimo vadovai čia pasodino ąžuoliukus, iki šių dienų išliko tik vienas.

Pelėdų kalnas

1922 m. rugsėjo 11 d. IX baterijos sklypas Ąžuolų kalne buvo paskirtas Kauno meno mokyklai (architektas Vladimiras Dubeneckis), Justino Vienožinskio iniciatyva, meno mokykla pastatyta 1923 m. Ši meno mokykla buvo pirmoji Lietuvoje.

Kauno meno mokykloje dirbo Lietuvos dailės korifėjai: Vladas Didžiokas, Justinas Vienožinskis, Juozas Zikaras, Adomas Galdikas, Paulius Galaunė, Petras Kalpokas, Jonas Šileika ir kiti.

Pagal V. Dubeneckio projektą, 1925 m. pastatyta laikina galerija M. K. Čiurlionio darbams, pargabentiems iš Maskvos eksponuoti. Tai buvo pirmas muziejinis pastatas Lietuvoje.

K. Ignatavičius pasakoja, šių abiejų pastatų statybai buvo panaudotos susprogdintos baterijos plytos.

Nuo Kauno meno mokyklos įkūrimo šioje vietoje mokėsi žinomi menininkai, taikomosios dailės specialistai, dailės pedagogai. Nuo 2001 m. Kauno aukštesnioji meno mokykla tapo Kauno kolegijos menų fakultetu. Tais pačiais metais meno mokyklos pastatų kompleksas su tvora ir pelėdomis pateko į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o po dvejų metų paskelbtas kultūros paminklu.

Pelėdos dingo

Šiandien vaikštant po Pelėdų kalną, galima suskaičiuoti apie 60 pelėdų, išminties simbolių, tupinčių ant atverstos knygos, tačiau teigiama, kad skulptorius Vincas Grybas 1924 m. ant tvoros išdėliojo 108 pelėdas, pagamintas iš Panemunės smėlio ir cemento, tad bene pusė jų dingo. Manoma, jas išsinešiojo gyventojai. K. Iganatavičius neatmeta tikimybės, kad karo metais pelėdas galėjo išsivežti vokiečiai, rusai. Netoliese gyvenantis K. Iganatvičius pasakojo menantis, kad pelėdos pradėjo dinginėti dar tarybiniais laikais.

Pelėdų kalnas

Dr. S. Saulėnienė tikina, kad viena pelėda įmūryta Kapsų gatvėje, kur veikė Kauno Taikomosios dailės technikumo padalinys.

Kur kitos pelėdos – nežinia. K. Ignatavičius juokavo, kad derėtų paskelbti akciją: „Kur dingo Pelėdų kalno pelėdos? Grąžinkite jas!“

Siekia restauruoti kalną ir pelėdas

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. S. Saulėnienė teigė, kad šis architektūrinis ansamblis yra renovuojamas nuosekliai: 2005-2008 m. renovuotas Kauno meno mokyklos centrinis pastatas, vėliau Keramikos dirbtuvės, esančios šalia centrinio pastato.

Šiuo metu Kultūros ministerijai pateikti laikinosios M. K. Čiurlionio galerijos ir tvoros renovacijos projektai.

P. Baltrušaičio teigimu, tvoros restauracija kainuotų apie 300 tūkst. eurų: „Tvora kaltinė, daug ką reikia atstatinėti, stulpelius visus praktiškai reikia permūryti, nes turi mažą pagrindą, be to ją verčia medžiai, pavojinga vaikščioti žmonėms. Tvora po 5-10 m. metų netvarkoma sugrius, o pelėdos atlaikė 90 m. ir stovės toliau“, – teigė P. Baltrušaitis.

Dr. S. Saulėnienė papildė, jog skulptoriai paskaičiavę, kad vienai pelėdai atkurti reikėtų apie 300 eurų, o dingusių pelėdų bene šešiasdešimt.

Ragina įkurti apžvalgos aikštelę

Visi trys pašnekovai siūlo renovuoti tvorą ir atkurti dingusias pelėdas, Pelėdų kalne turistams įrengti apžvalgos aikštelę, sutvarkyti priėjimą prie kalno, įrengti suoliukų. Tačiau, apžvalgos aikštelės idėjos įgyvendinimui vien noro neužtenka, reikia ir žmonių, kurie galėtų skirti lėšas ir imtis šio darbo.

Pelėdų kalnas

K. Ignatavičiaus teigimu, Pelėdų kalno restauravimu suinteresuota visa bendruomenė. „Čia geriausia apžvalgos vieta, nes matosi Senamiestis, Centras, Vilijampolė, Neris, tačiau trūksta privažiavimo, infrastruktūros. Sutvarkius aplinką, manau, Pelėdų kalnu galėtume stebinti pasaulį, juk čia veikė pirmoji M. K. Čiurlionio galerija, vyko pirmoji jo paroda. Tik pro čia yra įvažiavimas į miesto globėjo šv. Mikalojaus bažnyčią, be to, ši vieta gausiai dainose apdainuota, antai: „Tu, ant žalio kalno gyveni!“, čia J. Zikaro muziejus, parkas, kalnas. Beje, vietą pažinti turi ir kauniečiai“, – kalbėjo K. Ignatavičius.

Jį papildė P. Baltrušaitis: „Teigiama, kad čia aukščiausias Kauno taškas, panorama atsiveria pritrenkiančiai graži, apžvalgos aikštelė būti puiki idėja, be to būtų galima įrengti lentelę, kad kadais nuo čia žvelgė pats Napoleonas.“

Anot dr. S. Saulėnienės, Pelėdų kalnas yra saugomas paveldo objektas. Nuo 2001 m. kovo Kauno meno mokyklos pastatų kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2003 m. paskelbtas kultūros paminklu. 2007 m. birželį LR Vyriausybės nutarimu įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

„Čia veikė Lietuvos pirmoji meno mokykla, čia studijavo ir dėstė plačiai žinomi Lietuvos menininkai, visas meno korifėjų lopšys. Kai kurios J. Vienožinskio menų fakulteto centrinio pastato auditorijos pavadintos žymių menininkų ir pedagogų vardais, sugrąžina į tuos laikotarpius, kurie yra reikšmingi kultūrai ir istorijai, taigi būtų įdomūs ir Kauną aplankantiems turistams“, – kalbėjo dekanė.

34 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pravieniškėse - neregėtas Kauno nusikalstamo pasaulio lyderių išpuolis

Birželio 23-iosios gatvėje - du eismo įvykiai: pėsčiųjų perėjoje partrenktas vaikas

Nuo pirmadienio Aleksoto tiltu atnaujinamas eismas: kokios naujovės lauks?

Eiguliuose laikinai stabdomas karšto vandens tiekimas

Kauno apskrityje nuo meningokoko mirė moteris

Kauno paveikslų galerijai – naujas pavadinimas

Kauno klinikose - socialiai jautrios parodos atidarymas: apsilankė prezidento žmona

Naktinių linksmybių verslo užkaboriai Kaune slėpė 75 tūkst. eurų

Pasitikėjimą Seime pasitikrinęs S. Skvernelis kalba apie naujus ministrus ir mokesčius

Garažų ir Taikos gatvių sankryžoje – „Ford“ automobilis ant stogo