Vargu ar šiandien tautiniai šokiai turėtų tokias tvirtas pozicijas kultūros padangėje, jei ne tautinių šokių žingsneliui gyvenimą paskyrę specialistai.
Vienas tokių profesionalų – choreografas, pedagogas, mokytojas – ekspertas Kazimieras Kondratavičius, kuris jau keturiasdešimt metų visus norinčius įsuka į smagią tautinio šokio pasiutpolkę.
Šio garbingo jubiliejaus proga Kauno Tautos namuose buvo surengtas spalvingas koncertas, kurio metu šokių kolektyvų vadovą sveikino apie pusantro šimto šokėjų iš įvairių kolektyvų, kuriems K. Kondratavičius vadovavo ar tebevadovauja dar ir šiandien, bei keliasdešimt choristų ir muzikantų.
Veiklos 40-mečiui skirtas koncertas buvo padalintas į dvi simbolines dalis – pirmojoje pasirodė šio choreografo vadovaujamų kolektyvų moksleiviai, o antrojoje dalyje šokius publikai ir mylimam vadovui dovanojo studentai bei senjorai. Visa koncerto programa buvo lyg ilgas, tačiau kartu ir labai smagus kelias, kurį nueina daugelis šokėjų, vienomis ar kitomis aplinkybėmis atsidūrę Kazimiero globoje.
Nuo pirmųjų šokio pamokų ir pirmojo koncerto, iki sudėtingiausių tautinio šokio žingsnelių ir pjedestalų ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio šokių konkursuose – per keturis veiklos dešimtmečius koja kojon kartu su vadovu žengė ne vienas šokių skleidžiamą magiją pamilęs gerbiamo vadovo mokinys. Todėl ir pats koncertas šviesų, aranžuotos liaudies muzikos bei šokių derme įprasmino šį kelią. Koncertą šokiu „Oi, girioj girioj“ pradėjo Kauno „Santaros“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Santariečiai“.
Pirmosios koncerto dalies vedėjai – tautinių šokių kolektyvo „Santariečiai“ šokėjai Raminta Šidlauskaitė ir Jonas Šoliūnas – pasidalino ir buvusių K. Kondratavičiaus mokinių atsiminimais. „Ačiū už kiekvieną dieną, už kiekvieną kelionę, už kiekvieną džiaugsmo, gėrio, gyvenimo ir šokio pamoką“, – tai šokėjos Adelinos prisiminimai. Iš tiesų, visi šio profesionalo vadovaujamų kolektyvų nariai vieningai tikina, kad šokdami ne tik išmoksta profesionalių tautinio šokio žingsnių, bekeliaudami su kolektyvais aplanko pasaulį, tačiau ir patiria vienas svarbiausių gyvenimo pamokų, išmoksta kantrybės, pasisemia dvasinės stiprybės, vieni kitiems tampa kone šeimos nariais.
Jubiliejinę programą tęsė LSMU gimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Kupolėlė“, dovanojęs šokius „Kon Saką“, „Agotėlę“, „Gimnazistų polką“, „Kaziuko Op-Op“. Netrūko ir „Santariečių“ pasirodymų – šokėjai atliko „Kumburį“, „Polkutę“, „Gumbinę“, „Galalių gegužinę“. Pasirodė ir debiutiniame savo koncerte šokę Kauno „Santaros“ gimnazijos devintokai su šokiu „Grand Skveras“.
K. Kondratavičius per keturis veiklos dešimtmečius yra dirbęs ne viename kolektyve – ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomame ansamblyje „Kalvelis“, kuris, šiandien vadovaujamas jaunos choreografės Ilonos Jakštytės, pristatė jauniausiųjų šokėjų atliekamą šokį „Kalvelis“. Svečio teisėmis šokį „Aguonėlė“ publikai bei vadovui padovanojo ir jaunieji Jono Pauliaus katalikiškos gimnazijos moksleiviai, kuriems pritarė vaikų liaudies kapela. Pirmoji simbolinė koncerto dalis baigėsi sveikinimu – „Santariečių“ kolektyvo šokėjai mylimam ir gerbiamam vadovui įteikė atminimo dovaną – marškinėlius su kolektyvo emblema ir visų šokėjų parašais.
Antrojoje koncerto dalyje publiką šokiais džiugino LSMU tautinių šokių kolektyvas „Ave Vita“, kuriame Kazimieras Kondratavičius dirba nuo 1986-ųjų metų bei šiandien tautinio šokio paslaptimis dalijasi ne tik su naujai atėjusiais studentais, bet ir su buvusių studentų atžalomis.
LSMU ansamblio gretos yra bene didžiausios – jame šoka, groja ir dainuoja per 90 tautinio meno atlikėjų. Ant scenos energingai šoko ir prieš 26-erius metus Kazimiero suburtas senjorų kolektyvas, kurio nariai publikai prasitarė, jog šokti nepavargsta, o nuo scenos nulips tik paprašius pačiam vadovui, kurio charizma ir neblėstantis jaunatviškumas uždega kiekvieną kolektyvo narį.
Šie ansambliai dovanojo vieną po kito gražesnius ir sudėtingesnius šokius: „Būties vėjai“, „Runda“, „Mandravonė“, „Gegužinės polka“, liaudyje dar žinomą kaip lietuvių tautos herojaus Tado Blindos polką ir kt. Šokį antrojoje simbolinėje dalyje padovanojo ir svečiai – net devyniolika metų K. Kondratavičius praleido „Suktinio“ šokių kolektyve, kuriame dirbdamas kūrė savo asmeninį gyvenimą, tačiau niekada nepamiršo ir ištikimų šokėjų, kurie, atsidėkodami už ilgus nuoširdaus ir malonaus darbo drauge metus, susirinkusiems žiūrovams dovanojo šokį „Subatvakaris“. Koncertą baigė LSMU kolektyvo „Ave Vita“ griausmingas ir žiūrovus salėje iš vietų kvietęs pakilti šokis „Iki paryčių“, po kurio dar kurį laiką netilo garsūs aplodismentai šokėjams ir, žinoma, gerbiamam vadovui.
Viso koncerto metu aidėjo sveikinimai ir žvarbų gruodžio penktadienį ryškiausiomis spalvomis puošė gėlės iš LSMU atstovų, Kauno „Santaros“ gimnazijos direktorės Astos Karlienės bei pavaduotojos Deimantės Karaliūtės, LSMU gimnazijos direktoriaus Arūno Bučnio, sveikinimai skambėjo ir iš Lietuvos choreografų asociacijos, Kauno miesto savivaldybės, buvusių ir esamų kolegų, bendražygių, šiandien vadovaujamų tautinių šokių kolektyvų mokinių, studentų ir senjorų lūpų.
Į sceną pasveikinti senelio garbinga proga užlipo ir mažieji Kazimiero anūkai, kurie, pabūgę džiaugsmingų publikos ovacijų, įsitaisė jaukiame senelio glėbyje. Įspūdingam ir itin jaukiam koncertui besibaigiant, žodį tarė ir vienas žymiausių Lietuvos tautinių šokių mokytojų ir choreografų – pats Kazimieras Kondratavičius, kuris padėkojo visiems kolektyvams, antrosios dalies vedėjai Kauno valstybinio lėlių teatro aktorei Laimai Rupšytei, ilgametei kolegei, Tautos namų renginių kuratorei Loretai Raudonikienei:
„Noriu padėkoti mokiniams, studentams, senjorams ir visiems, kurie sveikino. Iš tiesų, tie keturiasdešimt metų dirbant prabėgo kaip viena diena. Daugiau nieko kito ir nemoku – tik šokti ir mokyti. Labai myliu jaunus žmones, jaučiu, kad jie myli ir mane. Mokyklose jaunimo netrūksta, matyt, Lietuva dar gyvuos ilgai, kol jie šoks, dainuos ir gros.“
Ieva Čepkauskaitė
